Pameistrystė – ne teorija, o patirtis
Profesinis mokymas Lietuvoje keičiasi ir vis daugiau jaunų žmonių savo karjeros kelią atranda ne tik klasėje, bet ir darbo vietoje. Būtent šią žinutę stiprino Europos socialinio fondo agentūros įgyvendintas projektas „Pameistrystės viešinimas Lietuvoje“, kurio metu buvo siekiama didinti pameistrystės žinomumą, keisti visuomenės požiūrį į profesinį mokymą ir parodyti glaudesnį mokymo įstaigų bei verslo ryšį.
„Šiuo projektu siekėme pameistrystę parodyti ne kaip formalią mokymosi formą, o kaip gyvą ir žmogui artimą pasirinkimą. Norėjome, kad jaunas žmogus pamatytų: profesinis mokymas gali būti modernus, praktiškas ir vedantis į darbo rinką. O darbdaviai, kad pameistrystė yra ne tik socialinė atsakomybė, bet ir galimybė auginti sau reikalingus specialistus“, – sako Europos socialinio fondo agentūros projektų komandos vadovė Sigita Sejavičienė.
Nacionalinė kampanija, apėmusi visą Lietuvą
Projekto metu buvo siekiama keisti nusistovėjusius stereotipus. Komunikacijos kampanijoje buvo pasakojamos tikros pameistrių, profesijos mokytojų, meistrų, įmonių ir profesinio mokymo įstaigų istorijos, atskleidžiančios, kad moterys ir vyrai gali mokytis inžinerinėse bei sveikatos priežiūros programose, tapti perspektyviais specialistais. Taip pat, kad profesinį mokymą renkasi ne tik jauni, tačiau ir vyresnio amžiaus žmonės.
„Mums buvo svarbu, kad pameistrystė būtų matoma ir taptų naujos kartos pasirinkimu. Jaunas žmogus mokosi, dirba, atranda profesiją ir mato savo kelią darbo rinkoje. Ieškojome būdų kaip pasiekti tikslinę mūsų auditoriją tam, kad pameistrystė būtų matoma“, – sako projekto komunikacijos specialistas Lukas Muraškinas.
Pasak jo, vienas svarbiausių komunikacijos tikslų buvo kalbėti apie pameistrystę ne institucine, o žmonėms suprantama kalba. „Apie pameistrystę negalime kalbėti tik dokumentų, tvarkų ar formalių apibrėžimų kalba. Jeigu norime pasiekti jauną žmogų, darbdavį ar tėvus, turime kalbėti visiems suprantama kalba. Todėl projekte sąmoningai rinkomės komunikaciją, kuri ne tik informuoja, bet ir keičia požiūrį bei parodo, kad pameistrystė gali būti naujos kartos pasirinkimu“, – teigia L. Muraškinas.
Jaunuoliai profesijas pamatė iš arti
Viena svarbių projekto krypčių buvo pažintiniai renginiai skirtinguose Lietuvos regionuose, kuriuose dalyvavo daugiau nei 800 mokinių iš skirtingų mokymo įstaigų. Jų metu mokiniai lankėsi profesinio mokymo įstaigose, jų praktinio mokymo centruose ir įmonėse, kur galėjo ne tik išgirsti apie pameistrystę ir profesinį mokymą, bet ir susitikti su verslo atstovais.
Renginių metu jaunuoliai susipažino su moderniomis mokymo erdvėmis, laboratorijomis, dirbtuvėmis, gamybos vietomis, cechais, autoservisais, viešbučiais, socialinių paslaugų įstaigomis, maisto pramonės, statybų, technologijų, turizmo, dizaino ir kitų sričių įmonėmis.
Ypatingu projekto akcentu tapo 3 metus iš eilės Europos socialinio fondo agentūros organizuotas nacionalinis konkursas „Metų pameistrys“, kuriame buvo pagerbti ryškiausi profesinio mokymo bendruomenės atstovai: pameistriai, meistrai, profesijos mokytojai, įmonės ir profesinio mokymo įstaigos. Konkursas leido visuomenei pamatyti žmones, kurie kasdien kuria pameistrystės vertę: moko, lydi, priima į darbo vietą, dalijasi patirtimi ir padeda jaunam žmogui atrasti savo profesinį kelią.
„Nacionalinis konkursas kiekvienais metais sulaukia vis didesnio dėmesio. Pirmaisiais metais sulaukėme beveik 40 tūkst. balsų, antraisiais beveik 150 tūkst. balsų, o trečiaisiais metais daugiau nei 200 tūkst. naujienų portalo skaitytojų balsų“, – džiaugiasi projektų komandos vadovė Sigita Sejavičienė.
Pagrindas tolesniam pameistrystės stiprinimui
Projektas „Pameistrystės viešinimas Lietuvoje“ prisidėjo prie platesnio profesinio mokymo matomumo ir pameistrystės žinomumo didinimo visoje Lietuvoje. Įgyvendintos veiklos padėjo pameistrystę pristatyti kaip modernų, praktišką ir darbo rinkai artimą mokymosi būdą, o profesinio mokymo bendruomenei suteikė daugiau matomumo, pripažinimo ir pasididžiavimo savo darbu.
Projektas suteikė daugiau matomumo visai profesinio mokymo bendruomenei. Profesinio mokymo įstaigos turėjo galimybę pristatyti savo mokymo programas, stipriąsias kryptis ir pameistrystės patirtis. Tinklalaidėse, vaizdo pasakojimuose ir kitose viešinimo priemonėse buvo kalbama apie tai, kaip profesinis mokymas ir pameistrystė keičiasi, kaip atliepiami darbo rinkos poreikiai.
Nuo ko pradėti norint tapti pameistriu ar norint įdarbinti pameistrį?
Pirmasis žingsnis – kreiptis į profesinio mokymo įstaigą, nes pameistrystė yra profesinio mokymo dalis. „Profesinio mokymo įstaigos padeda suderinti visą procesą – nuo programos pasirinkimo iki darbdavio paieškos. Profesinio mokymo įstaigos visuomet ieško bendradarbiavimo su darbdaviais dėl pameistrysčių, todėl raginu nebijoti klausti ir domėtis galimybėmis tiek jaunimą, tiek darbdavius“, – šypsosi S. Sejavičienė.
Daugiau informacijos apie pameistrystę ir galimybes skelbiama interneto svetainėje: https://igykprofesija.lt/pameistryste/.
Projektas „Pameistrystės viešinimas Lietuvoje“ finansuojamas Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano „Naujos kartos Lietuva“ lėšomis.
