Laboratorinius darbus atliekant įprastiniu būdu, daug laiko skiriama eksperimento rezultatų registravimui, o vėliau ir grafiniam jų atvaizdavimui. Sprendimas šiai problemai – kompiuterio priedelis, prie kurio jungiami jutikliai gamtos mokslų eksperimentams atlikti. Įrenginys surenka duomenis, o programa, įdiegta kompiuteryje, juos apdoroja ir atvaizduoja įvairiomis formomis. Tai, jog sutrumpėja bendras laboratorinio darbo atlikimas, nereiškia, kad turi ilgėti mokytojo pasiruošimo laikas. Pasiruošti eksperimentui su kompiuterinėmis laboratorijomis reikia laiko tik programos nustatymams. Instrukcijos, kaip pakeisti programos nustatymus yra labai detaliai aprašytos, tad paruošti programą darbui užtrunka tik porą minučių. Visgi, jei neturite ir tiek papildomo laiko pasiruošimui, tam yra sprendimo būdas. Tiesiog pamokos metu prieš kiekvieną eksperimentą leiskite patiems mokiniams pakeisti programos nustatymus pagal norimą atlikti bandymą. Mokiniai yra įgudę naudotis šiuolaikinėmis kompiuterinėmis programomis, tad tai jiems nebus sudėtinga.
Kai kurie gali teikti, jog rezultatus registruoti, susisteminti ir atvaizduoti grafiškai rankiniu būdu mokiniai turi mokėti ir reikia leisti tai daryti gamtos mokslų pamokų metu, tačiau pagal Tarptautinį matematikos ir gamtos mokslų gebėjimų tyrimą (TIMSS (Trends in International Mathematics and Science Studies)), kurį aprašė Švietimo ir mokslo ministerija 2013.12 išleistoje Švietimo mokslo analizėje gebėjimas – naudotis koordinačių plokštuma, analizuoti ir užbaigti paprastus grafikus ir lenteles – yra priskiriamas prie minimalaus matematikos pasiekimų lygmens. Atsižvelgiant į tai galima teigti, jog mokiniai išmoksta šiais užduotis matematikos pamokose, tad nebereikia to mokytis ir per gamtos pamokas.
Kalbant apie gamtos mokslų pasiekimus pagal Tarptautinį matematikos ir gamtos mokslų gebėjimų tyrimą aukščiausiame lygmenyje yra aprašyti gebėjimai interpretuoti nesudėtingų eksperimentų rezultatus, mokėjimas samprotauti ir daryti išvadas iš brėžinių ir diagramų bei pagrįsti argumentus. Tad būtent į tai ir turėtų būti orientuotos gamtos mokslų pamokos.
Jog kompiuterinės laboratorijos yra efektyvus būdas mokiniams išmokti analizuoti duomenis įrodė Europos mokyklų tinklas „European Schoolnet“ bendradarbiaujant su „Fourier Systems“ (atstovas Lietuvoje UAB „Mokslo technologijos“). Buvo atliktas tyrimas „Duomenų kaupiklių įtaka mokymui ir mokymuisi“, kuriame dalyvavo 200 mokinių iš 6 skirtingų šalių. Pagrindinės tyrimo išvados:
- Duomenų kaupiklių naudojimas pagerino mokinių supratimą apie informacines technologijas, gebėjimą vertinti duomenis ir mokslinių metodų taikymą. Pagerino mokinių suvokimą apie chemiją, fiziką bei biologiją kasdieniniame gyvenime.
- Mokiniai tapo savarankiški laboratorinių darbų metu.
- Padidėjo motyvacija, kai kurių šalių mokiniams – net du kartus.
- Duomenų kaupiklių naudojimo įtaka didėja priklausomai nuo to, kiek daug kartų jie buvo naudoti.
Taigi pabaigai galima apibendrinti, kad pagal minėto Europos mokyklų tinklo tyrimo rezultatus naudodami kompiuterines laboratorijas mokiniai turi daugiau motyvacijos mokytis ir atlikti eksperimentus. O atlikdami eksperimentus su minėta įranga sutaupo laiko analizuoti duomenis ir daryti išvadas, o tai yra būtinas gebėjimas mokantis gamtos mokslų.
