Apie UAB „Inter-Silo“ įgyvendinamus projektus ir veiklos prioritetus – interviu su įmonės direktore Inga Gaidukove.
– Inga, galbūt galėtumėte pristatyti įmonę? Kokia jos veikla, kokia atsiradimo Lietuvoje istorija?
– 2000-siais į Daniją buvo importuoti pirmieji amerikietiški grūdų bokštai. Tuo metu vienintelis įmonės akcininkas danas Lars Young Mogensenas buvo laisvai samdomas darbuotojas bokštų įrengimo komandoje ir net neįsivaizdavo, kokią didžiulę įtaką šis produktas turės Danijos, o vėliau – ir Europos agrokultūrai.
2011 metais L.Y.Mogensenas Lietuvoje įkūrė UAB „Inter-Silo“, kuri tapo oficialiu JAV grūdų džiovinimo bokštų gamintojos „Sukup“ dukterinės įmonės, atstovaujančios Europos rinką, „Sukup Europe“ strateginiu veiklos partneriu, atsakingu už bokštų pastatymą visoje Europoje. Nuo 2014-ųjų pradžios „Inter-Silo“ tapo oficialiu amerikiečių gamintojo „Sukup“ įrangos pardavėju ir atstovu Lietuvoje.
– Europoje pastatėte 1000-ąjį grūdų bokštą. Kokie svarbiausi nueito kelio etapai?
– Per 10 veiklos metų „Inter-Silo“ sumontavo virš 1000 grūdų sandėliavimo bokštų visoje Europoje, iš jų – virš 70 Lietuvoje. 95 proc. visų „Inter-Silo“ pastatytų bokštų yra su maišymo ir džiovinimo įranga. Jie pastatyti Danijoje, Norvegijoje, Suomijoje, Švedijoje, Nyderlanduose, Jungtinėje Karalystėje, Vokietijoje, Rumunijoje, Albanijoje, Rusijoje, Latvijoje bei Lietuvoje.
2012 metais įmonė Danijoje pastatė didžiausią grūdų sandėliavimo bokštą, kurio talpa siekia net 8000 tonų, o po poros metų tame pačiame objekte pastatė dar du identiškos talpos bokštus, bendrą projekto talpą padidindama iki 24000 tonų. 2018 metais Danijoje buvo pastatyti trys dar didesnės talpos bokštai po 12500 tonų, viso – 37,5 tūkst. tonų talpos.
2016 ir 2018 metais įmonė „Inter-Silo“ buvo nominuota dienraščio „Verslo žinios“ organizuojamuose smulkaus ir vidutinio verslo sparčiai augančių ir sėkmingų verslo įmonių rinkimuose kaip sparčiai auganti „Gazelė“.
„Gazelės“ apdovanojimą į Europą perkėlė ir adaptavo Danijos verslo dienraštis „Borsen“. Danais pasekė švedai, lenkai, estai, latviai, austrai, slovėnai ir lietuviai. Skandinavų šalyse „Gazelės“ logotipas yra aukštai vertinamas patikimos įmonės kokybės ženklas. Pavyzdžiui, Skandinavijos šalyse užtenka nurodyti, kad įmonė yra viena iš „Gazelės“ lyderių, ir jiems tampa aišku, kad tai – veržli, gera, patikima partnerė. Jokių kitų rekomendacijų nereikia.
– Kas įmonės partneriai, kaip jais tapote, kokia gi jų reikšmė įgyvendinant projektus?
– Ieškodami veiklos partnerio, nuo pat pradžių siekėme strateginės partnerystės. Pradėję įgyvendinti dalį „Sukup Europe“ Europos rinkoje parduodamų projektų, vėliau tapome nuolatiniu jų partneriu. Mūsų abiejų įmonių veiklos modelis pagrįstas bendra ir drauge sukurta vizija, strateginiais tikslais, organizacijos koncepcija, kuri grindžiama praktiniais susitarimais dėl bendrų darbo sąlygų.
– Kiek įmonėje dirba žmonių?
– UAB „Inter-Silo“ dirba iki 50 darbuotojų: nuolatinių darbuotojų branduolį sudaro maždaug 35 žmonės, dar apie 15 žmonių prie mūsų komandos prisijungė sezono metu ir išbandė savo jėgas.
– Kaip pavyko suburti darnią komandą ir sėkmingai organizuoti veiklą?
– Mūsų įmonėje reikėtų padirbti mažiausiai dvejus metus, kad naujas darbuotojas įgytų reikiamų įgūdžių, juos įtvirtintų bei praplėstų savo kvalifikaciją. Tačiau ir dvejų metų gali nepakakti, kad įrodytumėte, jog vertinate savo profesinį augimą.
Darnią komandą pavyko suburti vertinant kiekvieną žmogų, atsižvelgiant į jo požiūrį, kaip jis vadovaujasi profesiniais standartais, koks jo atsakomybės lygis, ar turi siekį kilti karjeros laiptais.
– Geri darbo santykiai kolektyve ir darnus komandinis darbas – vienas pagrindinių įmonės darbo sėkmės rodiklių. Kokios yra „Inter-Silo“ kolektyvo vertybės, duodančios puikius rezultatus?
– Kiekvienas žmogus yra individualus, kaip sujungti komandą yra pagrindinis įmonės iššūkis, kurį įveikę vienu metu nušauname du zuikius – ir komanda, ir įmonė lengvai pasiekia norimus rezultatus.
Tuo tikslu daug investuojama į personalą ir jo paiešką. Siekiant suburti darnią komandą, būtina išsiaiškinti, kas daro įtaką darbuotojų veiksmams, kokie darbuotojų poreikiai, asmeniniai tikslai, taip pat svarbu įvertinti jų darbą, atsakomybes, įgaliojimus.
Priimant naują komandos narį, reikia atsižvelgti į jo turimus ir galimus įgyti įgūdžius, asmeninius gebėjimus, darbo ir asmeninio gyvenimo pusiausvyrą, komandinio darbo kultūrą. Pagrindinė vertybė – patenkintas darbuotojas. Didžiausiu įmonės turtu tampa darbuotojas, kuris gerai išmano savo darbą, jį myli ir atlieka iš visos širdies, įdėdamas visas savo pastangas.
Naujokams iš pradžių gali pasirodyti, kad vertybė yra per trumpą laikotarpį uždirbti daug pinigų – iš tikrųjų žmogus, kuris neturi kitų vertybių nei pinigai, savęs mūsų įmonėje dažniausiai nerealizuoja.
Sąžiningas atlygis už darbą yra natūrali įmonės nuostata. Kolektyvo vertybės, duodančios puikius rezultatus, yra savarankiškumas, nes kiekviena komanda dirba kaip nutolęs padalinys, todėl, dirbant užsienyje, tenka daug daugiau iššūkių nei dirbant Lietuvoje.
Kitos svarbios kolektyvo vertybės – atsakomybė už priimtus sprendimus ir aukšta savivertė – tai žinojimas, kad esi geriausias savo srities specialistas, sumaniausias, naudingas ir ištvermingas bei nebijantis iššūkių.
– Geras vadovas yra kolektyvo lyderis ir pavyzdys darbuotojams. Kaip manote, kokios Jūsų asmeninės savybės padeda kolektyvui įgyvendinti ambicingus siekius?
– Į šį klausimą geriausiai atsakytų įmonės darbuotojai, bet man atrodo, kad kolektyvas mane vertina už nuoseklumą, objektyvumą ir ryžtingumą. Nemėgstu dvigubų standartų, įmonėje su kiekvienu darbuotoju stengiuosi būti sąžininga ir pozityvi, suteikti kuo daugiau aiškumo ir informacijos. Nė vienas darbas įmonėje nepaliekamas neužbaigtas: jeigu pradėjome ir prisiėmėme įsipareigojimus, mes turime juos tinkamai ir laiku pabaigti.
– Papasakokite apie sudėtingiausius įmonės įgyvendintus projektus. Kaip pavyko įveikti iškilusius sunkumus?
– Sudėtingiausia buvo liepos mėnesio viduryje spontaniškai prisiimti įsipareigojimus ir labai greitai – vos per 3 savaites – įgyvendinti didelės apimties industrinį projektą, kurį sudarė trys 9000 tonų talpos bokštai. Prisiimtą iššūkį pavyko įveikti visos „Inter-Silo“ komandos pastangomis. Organizavome greitą logistiką ir per keletą dienų, mobilizavę savo pajėgumus, užsakymą įvykdėme.
– Vidutiniškai per metus įmonė pastato po 100 bokštų įvairiose valstybėse. Kas leidžia palaikyti tokį tempą ir išsaugoti aukštą kokybę?
– Pirmumą teikiame planavimui, kadangi mes veikiame greitai besikeičiančioje aplinkoje ir mūsų darbo procesas priklauso nuo daugybės kitų veiksnių, tokių kaip įrangos pristatymas, pamatų paruošimas, logistika, oro sąlygos, komandos užimtumas ir kt. Pasikeitus bent vienam iš jų, turime operatyviai reaguoti ir tinkamai mobilizuoti visus išteklius.
Įgyvendinant šį uždavinį, svarbiausią veiklą vykdo biuro komanda. Kadangi esame įsprausti į sezono rėmus, dalyvaudami lenktynėse su laiku stengiamės teisingai įvertinti sąlygas (konkrečios situacijos charakteristikas bei laiko trukmę), paskirstyti darbus kuo nuosekliau, efektyviai išnaudodami turimus resursus. Aukšta kokybė tampa savaiminiu prioritetu, nes įmonės siekiamybė – negrįžti ir netaisyti klaidų.
– Kas gali tapti įmonės komandos nariu?
– Norintis dirbti, sakykime, montuotoju, žmogus turi gebėti techniškai mąstyti ir norėti mokytis. Iš esmės ankstesnė darbuotojo patirtis nėra svarbiausias faktorius, svarbesnės jo asmeninės savybės. Kalbant apie asmeninių savybių, tokių kaip komandiškumas, darbštumas, ištvermingumas, savarankiškumas, atsakingumas, sąžiningumas, rezultatyvumas, įvertinimą, kiekvienas žmogus geriausiai atsiskleidžia tik būdamas realioje mūsų darbo aplinkoje. Dėl to vienas iš kriterijų, į kurį atsižvelgiame jau ne vienerius metus, tai mūsų įmonės darbuotojo rekomendacija.
Pirmais metais naują žmogų galime pakviesti prisijungti prie mūsų komandos tik trumpam laikotarpiui – nuo 2 iki 3 mėnesių. Tai yra pakankamas periodas, per kurį žmogus gali pademonstruoti savo asmenines savybes, techninius gebėjimus ar siekį mokytis, norą ir tinkamumą būti komandos dalimi.
Daliai žmonių nepastovus darbo ritmas yra neigiamas faktorius, mūsų įmonė yra patraukli tiems žmonėms, kurie sugeba planuoti savo laiką, finansinius resursus ir skirtingą krūvį vertina kaip pagrindinį įmonės prioritetą bei asmeninę laisvę realizuoti save žiemos periodu. Geriausi mūsų darbuotojai dirba su mumis pastoviai jau daug metų.
– Kokius darbus grūdų bokštų statyme atlieka jūsų komanda ir kokiais standartais vadovaujasi?
– „Inter-Silo“ komandos užsiima grūdų sandėliavimo bokštų montavimu ir priežiūra. „Inter-Silo“ darbuotojai, išsamiai susipažinę su grūdų talpyklų specifika, yra pasiruošę ūkininkams pastatyti plačios apimties projektus, pritaikytus jų ūkio poreikiams. Montuotojai, vykdydami darbus, vadovaujasi JAV grūdų džiovinimo bokštų gamintojos „Sukup“ standartais bei danų nustatytais kokybės reikalavimais Europos rinkai.
– Kas lemia būtent „Inter-Silo“ statomų grūdų bokštų paklausą tarp skirtingų šalių ūkininkų? Kokiose šalyse juos statote?
– Visų ES šalių ūkininkų tikslai nukreipti į sektoriaus modernizaciją ir ūkio materialinės-techninės bazės potencialo restruktūrizavimą. Seni sandėliai nėra pakankamai ekonomiški ir neužtikrina laikomų grūdų kokybės. Laikas, kaštai ir galutinės pajamos yra pagrindiniai rodikliai, skatinantys skirtingų šalių ūkininkus diegti inovacijas. Šiuo metu dirbame Danijoje, Norvegijoje, Suomijoje, Vokietijoje, Didžiojoje Britanijoje ir Lietuvoje.
– Pakalbėkime apie sandėliavimo bokštus su maišymo sistema. Kokius įvardintumėte jų privalumus? Kodėl verta juos rinktis?
– Džiovinantis bokštas atlieka net kelias funkcijas: jame grūdus galima sandėliuoti, išdžiovinti ir atvėsinti. Įprastai tam reikia daugiau įrengimų, patalpų, laiko ir išlaidų. Mažesnės džiovinimo išlaidos yra svarbus kriterijus. Iš karto džiovinamas didelis kiekis grūdų, o dėl maišymo įrangos džiovinama ekonomiškiau. Be to, džiovinantis grūdų bokštas padeda ūkininkui sutaupyti daug laiko, jam valdyti užtenka minimalios priežiūros.
Daugiau nei tūkstantis Europos ūkininkų – ir stambiųjų, ir smulkiųjų – dabar grūdus laiko ūkiuose ir taip sutaupo laiko bei pinigų. Nuimant derlių jiems nebereikia produkcijos vežti tiesiai į grūdų supirkimo punktą ir, neturint kito pasirinkimo, ją parduoti už pačią žemiausią kainą.
– Kokie grūdų bokštai paklausiausi, jų pastatoma daugiausiai ir kodėl?
– Europoje paklausiausi grūdus džiovinantys bokštai yra 1000–1300 tonų talpos. Pirminis kriterijus renkantis bokšto tūrį, be abejo, yra bendrasis ūkio pajėgumas ir generuojamas grūdų srautas arba planuojamas supirkti grūdų kiekis. Antrinis kriterijus – tai investicijos kaštai ir jų efektyvus atsipirkimas. Dažnas ūkininkas pasirenka šiek tiek didesnio tūrio bokštą planuodamas didesnį ūkio pajėgumą ir platesnes galimybes.
– Kokie pasiekti rezultatai jums, kaip įmonės vadovei, brangiausi ir labiausiai džiuginantys?
– Per įmonės veiklos dešimtmetį prie visų chaotiškų ir nuolat besikeičiančių faktorių, tokių kaip orų stichinės anomalijos, pandemijos, skiriamas arba neskiriamas papildomas europinis finansavimas ar bendrieji politiniai pokyčiai, kurie nuolat ir neišvengiamai daro įtaką mūsų įmonės veiklai, brangiausi ir labiausiai džiuginantys pasiekti rezultatai – įmonės stabilumas, tvari ir nuosekli veikla, stipri komanda ir žinojimas, kad šiandien mes esame stipri ir aukštai vertinama įmonė, sugebanti pasiūlyti bet kuriam ūkiui ne tik kokybišką produktą, bet ir kokybišką bei visapusišką jo įgyvendinimą.
– Pristatykite artimiausius ateities planus: kuo jie skirsis jau nuo įgyvendintų projektų?
– Nežiūrint į pasaulinės pandemijos įtaką, įmonė ir toliau planuoja tvariai augti, siekiame ir tikimės 2022 metais vėl būti pripažinti ir apdovanoti „Gazelės“ nominacija. Tikime, kad Lietuvos ūkininkų pasitikėjimas ir toliau augs ir mes Lietuvoje realizuosime 100 sandėliavimo bokštų projektų. Taip pat, siekdami užtikrinti klientų pasitenkinimą, planuojame vystyti techninės paramos ir serviso paslaugą, tobulinti kokybės priežiūrą.
