Sekite 15min Google
Tyrimo duomenimis, 89 proc. Lietuvos tėvų, auginančių 7–15 metų vaikus, sako, kad jų vaikas jau yra savarankiškai apsipirkęs maisto parduotuvėje. Dažniausiai pirmieji tokie apsipirkimai prasideda 7–10 metų: 30 proc. tėvų nurodo, kad jų vaikas pirmą kartą vienas apsipirko būdamas 7–8 metų, dar 26 proc. – 9–10 metų. Iš viso 68 proc. vaikų pirmąją savarankiško apsipirkimo patirtį įgijo iki dešimties metų.
„Rimi Lietuva“ viešųjų ryšių vadovė Luka Lesauskaitė-Remeikė sako, kad idėja sukurti atskirą lojalumo kortelę vaikams kilo matant, jog savarankiškas apsipirkimas daugelyje šeimų prasideda gana anksti.
„Pirmas savarankiškas apsipirkimas vaikui yra kur kas daugiau nei nuėjimas į parduotuvę. Jis gauna tam tikrą pinigų sumą, turi prisiminti ar perskaityti, ką reikia nupirkti, palyginti pasirinkimus ir savarankiškai atsiskaityti. Mūsų tyrimas rodo, kad daugeliui Lietuvos vaikų tokios patirtys prasideda dar pradinėse klasėse. Todėl norėjome sukurti sprendimą, kuris atlieptų jau egzistuojantį šeimų įprotį ir kartu padėtų vaikams po truputį mokytis savarankiškumo“, – sako L. Lesauskaitė-Remeikė.
Tėvai patiki ne tik užkandžius
Nors vaikų savarankiškas apsipirkimas gali pirmiausia asocijuotis su saldumynais ar užkandžiais, tyrimas rodo platesnį vaizdą. 58 proc. Lietuvos tėvų savo vaikams leidžia savarankiškai pirkti užkandžius ir gėrimus, tačiau beveik tiek pat įprasta juos siųsti pirkti ir kasdienių šeimos produktų.
48 proc. tėvų patiki vaikui nupirkti tokius produktus kaip duona, pienas ar kiaušiniai. Beveik kas ketvirtas leidžia savarankiškai įsigyti mokyklinių ar kanceliarinių prekių, o kas penktas siunčia vaiką į parduotuvę su šeimos pirkinių sąrašu.
Šeimų edukatorė, „Y TĖVAI“ įkūrėja Vaida Ivaniukaitė sako, kad toks iš pirmo žvilgsnio paprastas pavedimas vaikui gali tapti svarbia savarankiškumo treniruote.
„Savarankiškai apsipirkdamas vaikas mokosi gerokai daugiau nei tik elgtis su pinigais. Jam reikia suplanuoti, ką pirks, įvertinti savo biudžetą, palyginti kainas, priimti sprendimą, o kartais ir vieno pasirinkimo atsisakyti tam, kad užtektų kitam. Kartu jis mokosi orientuotis aplinkoje, paprašyti pagalbos, bendrauti su suaugusiaisiais ir prisiimti atsakomybę už savo sprendimus. Tokių įgūdžių sunku išmokti vien apie juos kalbant – vaikui reikia realių situacijų, kuriose jis galėtų juos išbandyti savarankiškai, be šalia esančių tėvų“, – sako V. Ivaniukaitė.
Į nuolaidas dėmesį atkreipia ir vaikai
Apklausa parodė, kad savarankiškai apsipirkdami vaikai pastebi ir kainas bei galimybes sutaupyti. 68 proc. Lietuvos tėvų sako, kad jų vaikas į nuolaidas ar specialius pasiūlymus dėmesį atkreipia bent kartais.
38 proc. tėvų teigia, kad jų vaikas nuolaidas pastebi dažnai. Pagal šį rodiklį Lietuva išsiskiria iš kitų Baltijos šalių – čia dažnai į akcijas dėmesį atkreipiančių vaikų dalis yra didžiausia.
„Vaikai labai greitai perima tai, ką mato šeimoje: girdi pokalbius apie kainas, mato, kaip tėvai lygina produktus, ieško nuolaidų ar planuoja pirkinius. Pradėję apsipirkti savarankiškai, šiuos sprendimus jie jau turi priimti patys. Įdomu, kad ir patys tėvai čia mato galimybę mokytis – 7 iš 10 mano, kad nuosava lojalumo kortelė galėtų prisidėti prie vaiko finansinio raštingumo ir padėtų tėvams geriau matyti jo išlaidų įpročius. Todėl „Mano Rimi Junior“ mums yra ne tik nuolaidų kortelė, bet ir dar viena proga šeimoje kalbėtis apie pinigus, pasirinkimus ir atsakingą apsipirkimą“, – sako L. Lesauskaitė-Remeikė.
Finansinis raštingumas – ne tik mokėjimas taupyti
Tyrimo duomenimis, 71 proc. Lietuvos tėvų mano, kad nuosava vaiko lojalumo kortelė galėtų padėti ugdyti jo finansinį raštingumą ir kartu leistų tėvams geriau matyti, kaip vaikas valdo savo išlaidas.
V. Ivaniukaitės teigimu, mokant vaikus elgtis su pinigais verta kalbėti ne tik apie taupymą. Dabartiniai vaikai auga aplinkoje, kurioje kasdien susiduria su daugybe prekių, paslaugų, nuolaidų ir pasiūlymų, todėl svarbiu įgūdžiu tampa gebėjimas sąmoningai nuspręsti, kam pinigus išleisti.
„Daugelis dabartinių tėvų augome su pagrindine finansine žinute „taupyk“. Tai buvo logiška ankstesnių kartų patirtis, tačiau šiandien vien mokėti neišleisti pinigų nebepakanka. Vaikui svarbu išmokti ir tai, kaip juos išleisti: atskirti norą nuo poreikio, nuspręsti, už ką verta mokėti daugiau, suprasti, kada nuolaida iš tiesų naudinga, o kada tik paskatina nusipirkti tai, ko nereikėjo. Šių dalykų sunku išmokti teoriškai. Daug geresnė treniruotė – realios kasdienės situacijos, kai vaikas gauna nedidelį biudžetą, pats renkasi ir patiria savo sprendimo pasekmes“, – sako V. Ivaniukaitė.
Pasak jos, tėvams tokiose situacijose svarbu neperimti visos kontrolės. Prieš apsipirkimą galima susitarti dėl biudžeto, kartu sudaryti pirkinių sąrašą, vyresniam vaikui pasiūlyti palyginti kelių produktų kainas ar paskaičiuoti, kiek pinigų liks. Tačiau nebūtina skubėti taisyti kiekvieno sprendimo, kuris suaugusiajam atrodo ne pats racionaliausias.
„Kartais keli ne itin sėkmingai išleisti eurai vaikystėje yra daug vertingesnė finansinio raštingumo pamoka nei ilgas tėvų aiškinimas, kaip reikėjo pasielgti“, – sako šeimų edukatorė.
„Mano Rimi Junior“ susieta su tėvų paskyra
Naujoji „Mano Rimi Junior“ kortelė skirta 7–15 metų vaikams. Plastikinę kortelę nemokamai galima pasiimti bet kurioje fizinėje „Rimi“ parduotuvėje, tačiau ją aktyvuoti ir susieti su savo „Mano Rimi“ profiliu turi vienas iš vaiko tėvų ar kitų teisėtų atstovų. Vaikas atskiros lojalumo paskyros nekuria, o kortelės valdymas lieka suaugusiojo rankose.
Aktyvavęs kortelę tėvas ar kitas teisėtas atstovas savo „Rimi“ profilyje gali matyti su vaiko kortele atliktų pirkimų istoriją ir nustatyti, kiek bendrame šeimos balanse sukauptų „Mano Rimi“ pinigų vaikas gali panaudoti vieno apsipirkimo metu. Su vienu suaugusiojo profiliu galima susieti iki penkių „Mano Rimi Junior“ kortelių.
„Norėjome rasti balansą tarp vaiko savarankiškumo ir tėvų galimybės nustatyti ribas. Vaikas gauna savo kortelę, pats eina į parduotuvę, renkasi ir atsiskaito, tačiau tėvai gali matyti jo pirkimų istoriją ir nustatyti, kiek sukauptų „Mano Rimi“ pinigų jis gali panaudoti. Tai ir yra gera savarankiškumo treniruotė – ne kontroliuoti kiekvieną vaiko žingsnį, bet suteikti jam erdvės pačiam priimti sprendimus saugiose, iš anksto sutartose ribose“, – sako L. Lesauskaitė-Remeikė.
Naudodamasis „Mano Rimi Junior“ kortele vaikas gali pasinaudoti prekėms taikomomis „Mano Rimi“ lojalumo kainomis, kartu su šeima kaupti „Mano Rimi“ pinigus ir jais atsiskaityti pagal tėvų nustatytą limitą. Užregistravus vaiką šeimai taip pat suteikiami su vaiku susiję gimtadienio ir vardadienio bei programos partnerių pasiūlymai.
Kortelę tėvai gali aktyvuoti savo „Rimi“ profilyje: jame reikia nurodyti vaiko vardą ir gimimo datą, patvirtinti savo tapatybę naudojant „Smart-ID“ ir įvesti ant „Mano Rimi Junior“ kortelės esančius duomenis. Kortelę galima aktyvuoti ir parduotuvėje esančiame „Mano Rimi“ kioske.
Vaikams skirta kortelė turi ir papildomų saugiklių. Su ja negalima naudotis „Rimi“ mobiliąja programėle ar e. parduotuve, dalyvauti suaugusiesiems skirtose ar atsitiktinumo elementą turinčiose loterijose ir žaidimuose. Vaikas negali pats keisti paskyros nustatymų ar valdyti kortelės – šios teisės lieka ją užregistravusiam suaugusiajam.
