Dabar populiaru
Publikuota: 2016 rugpjūčio 5d. 08:25

Sveiko gyvenimo kultūra: kaip to pasiekti?

Gediminas Vasiliauskas
Eriko Ovčarenko / 15min nuotr. / Gediminas Vasiliauskas

Šiandien Lietuvos sveikatos apsaugos sistema orientuota į ligų gydymą, o ne prevenciją. Tačiau pagaliau turime ir miestų, kuriuose gyventojų sveikatingumo kultūros ugdymas tapo ypatingu prioritetu. Džiaugiuosi, kad savo ir kitų profesionalų dėka tokiu miestu pavertėme Kauną.

Viskas prasidėjo nuo nemokamų bėgimo treniruočių iniciatyvos „Judėk sveikai“, kuri šiemet jau išsiplėtė į galybę miestiečiams skirtų veiklų ir kiekvieną savaitę pritraukia tūkstančius dalyvių.

Kaunas – pavyzdys visai Lietuvai

Tapęs Kauno miesto tarybos nariu taip pat stengiausi, jog atsirastų kuo daugiau tam pritaikytų erdvių ir infrastruktūros. Dėl aktyvų laisvalaikį mėgstančių kauniečių papildomai mieste atsirado paplūdimio tinklinio aikštelės Nemuno saloje, Panemunės paplūdimio zonoje įrengtos krepšinio ir tinklinio aikštelės, naujai nutiestas dviračių takas jungiantis Kauną su Kauno rajonu į Raudondvario pusę.

Kadangi atsiranda vis daugiau norinčių aktyviai leisti laiką mieste, Kaune planuojama atnaujinti Draugystės parką, jame pagal gyventojų pageidavimus turėtų būti įrengti bėgimų ir dviračių takai, krepšinio ir tinklinio aikštelės, o gal netgi ir mini golfo aikštynas. Unikaliame daugiabučių namų renovacijos projekte M. Romerio gatvėje numatyta įrengti dviejų tipų vaikų žaidimo aikštelės, bei modernią aptvertą krepšinio aikštelę gumine danga.

Neišnaudotas sporto potencialas

Kauniečių pavyzdys lengvai perkeliamas į kitus Lietuvos miestus ir miestelius – tereikia kelių entuziastų, kurie paskui save patrauktų ir kitus.

Kauniečių pavyzdys lengvai perkeliamas į kitus Lietuvos miestus ir miestelius – tereikia kelių entuziastų, kurie paskui save patrauktų ir kitus.

Labai praverstų ir vietinės valdžios palaikymas. Žinoma, kad paprasčiausia būtų pradėti tose vietovėse, kur jau yra išvystyta ar sutvarkyta aktyvaus laisvalaikio ir sporto infrastruktūra. Tokia situacija yra mūsų šalies didžiuosiuose miestuose, sostinėje Vilniuje, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje bei Alytuje. Ten vyksta visa eilė nemokamų sveikatingumo treniruočių, jos yra sezoninės ir trunka tik šiltuoju metų laiku. Šiems miestams, remiantis Kauno pavyzdžiu, reikėtų pavienius projektus apjungti į vieną ir vykdyti ištisus metus.

Mažesniuose Lietuvos miesteliuose taip pat galima vykdyti įvairius sveikatingumo projektus (kai kuriuose jau vyksta trumpalaikiai renginiai). Palanga, mūsų mylimas pajūrio kurortas, turi puikų stadioną ir nedidelį maniežą. Marijampolė – stadionas ir futbolo maniežas, Utena, Biržai, Rokiškis taip pat turi stadionus. Jurbarkas ir Kelmė turi puikius rekreacinius parkus, kuriuose netgi vyksta Lietuvos kroso bėgimo etapai.

Be jokios abejonės, norint pradėti gyventi aktyviau, ypatingų priemonių ir nereikia. Susibūrusi „Judėk sveikai“ aktyvistų grupelė, kaip ir Kaune, galėtų spausti savo vietovių savivaldas, kad reikalinga infrastruktūra palaipsniui atsirastų. Tikiu, kad tokių bendruomenių potencialas didžiulis – jos galėtų prisidėti ne tik prie aktyvaus gyvenimo būdo propagavimo, bet ir prie sveikos gyvensenos ir sveikos mitybos įgūdžių formavimo. Kiekviena bendruomenė tikriausiai atrastų ir visai naujų veiklų bei metodų.

Visgi, vienas dalykas yra būtinas ir vienodai svarbus visiems tiems, kurie galvotų pakeisti savo gyvenimo būdą į fiziškai aktyvesnį. Bet kokia permaina žmogaus organizmui sukelia papildomą stresą. Dažnas Lietuvoje apie savo sveikatos būklę sužino tik priremtas ligos. Todėl kiekvienai sportuojančiai bendruomenei būtų didžiulis privalumas savo gretose turėti šios srities profesionalą, kuris galėtų įvertinti sportuoti susirinkusiųjų būklę ir patarti kaip krūvius susiplanuoti taip, kad sportas neštų naudą, o ne žalą. Jei tokių profesionalų šalia nėra, pirmiausia reikėtų pasikonsultuoti su savo gydytoju.

Judėti – ne pareiga, o malonumas

Aš pats prieš penketą metų pakeičiau savo gyvenimo būdą. Visada buvau tiesiogiai susijęs su sportu, tačiau neturėjau reguliarių užsiėmimų. Daug ką per šį laikotarpį įrodžiau sau ir kitiems. Jei kažkada man 42 km. 195 m distancijos bėgimas atrodė tarsi skrydis į mėnulį, tai per tris pastovaus ir sistemingo treniravimosi metus, sėkmingai įveikiau tarptautinį Frankfurto maratoną.

Sveiko judėjimo kultūra - tai kiekvienam žmogui reikalinga harmonija, darna ir gera savijauta, kurią kuria draugiška bendruomenė.

Šiuo laikotarpiu, pastoviai sportuojant, susireguliavo kūno svoris, sustiprėjo visos raumenų grupės, normalizavosi širdies darbas, sustiprėjo imuninė sistema. Sportas šiandien man tapo pats geriausias būdas atsipalaiduoti, atsikratyti streso, išlaisvinti savo mintis naujoms idėjoms. Sveiko judėjimo kultūra - tai kiekvienam žmogui reikalinga harmonija, darna ir gera savijauta, kurią kuria draugiška bendruomenė. Iš kolegų ir draugų pavyzdžių matau, kad pasikeisti nėra itin sudėtinga.

Todėl tikiu, kad žingsnis po žingsnio visa Lietuva galime tapti aktyvia, sportuojančia tauta, laisva nuo alkoholio ir pasirengusia kurti geresnę ir sveikesnę aplinką sau ir savo vaikams.

Politinė reklama. Bus apmokėta iš Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos rinkimų kampanijos sąskaitos.

Politinė reklama

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Gera keliauti kartu

Kviečiame anties

Šiemet buvau geras

Maistas

Dovanoju sveikatą

Sveikata

Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką