Vartotojų pasitikėjimo rodiklio mažėjimą lėmė blogesnės visų jo sudedamųjų dalių prognozės, o didžiausią įtaką turėjo pablogėjęs šalies ekonominės padėties perspektyvų per artimiausius 12 mėnesių vertinimas.
Vasario mėnesį 11 proc. gyventojų teigė, kad jų namų ūkio finansinė padėtis per praėjusius 12 mėnesių pagerėjo, 39 proc. – kad pablogėjo, 50 proc. – kad nepasikeitė (sausį – atitinkamai 12, 38 ir 50 proc.). Vertindami tikėtinus savo šeimos finansinės padėties pokyčius per artimiausius 12 mėnesių, 19 proc. gyventojų tikėjosi, kad ji pagerės, 17 proc. manė, kad pablogės, 60 proc. prognozavo, kad jų namų ūkio finansinė padėtis artimiausiais metais nesikeis (sausio mėnesį – atitinkamai 22, 14 ir 58 proc.).
Vertindami šalies ekonominę padėtį, 21 proc. gyventojų teigė, kad per praėjusius 12 mėnesių ji pagerėjo, 39 proc. – kad pablogėjo, 38 proc. – kad nepasikeitė.
Vertindami šalies ekonominę padėtį, 21 proc. gyventojų teigė, kad per praėjusius 12 mėnesių ji pagerėjo, 39 proc. – kad pablogėjo, 38 proc. – kad nepasikeitė (sausį – atitinkamai 26, 39 ir 33 proc.). Žvelgdami į ateitį, 26 proc. gyventojų tikėjosi, kad šalies ekonominė padėtis per artimiausius 12 mėnesių pagerės, 23 – kad pablogės, 48 proc. – prognozavo, kad padėtis išliks tokia pati. (prieš mėnesį – atitinkamai 34, 21 ir 42 proc.).
Vasario mėnesį 33 proc. gyventojų prognozavo, kad bedarbių skaičius per artimiausius 12 mėnesių augs, 22 proc. – kad mažės (sausį – atitinkamai 32 ir 22 proc.).
Nors kiek sutaupyti per artimiausius 12 mėnesių tikėjosi kas trečias (33 proc.) gyventojas, o 26 proc. gyventojų teigė, kad visiškai nesitiki nors kiek sutaupyti (sausio mėnesį – atitinkamai 35 ir 27 proc.).
Vartotojų pasitikėjimo rodiklis mieste ir kaime vasarį skyrėsi 2 procentiniais punktais: mieste jis sudarė minus 8, o kaime – minus 10.
