Bylos esmė
Asmuo buvo nubaustas už tai, kad vairavo transporto priemonę tuo metu, kai jam jau buvo atimta teisė vairuoti. Anksčiau jam už greičio viršijimą buvo paskirta administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti atėmimas trims mėnesiams.
Vairuotojas gynėsi teigdamas, kad:
- nebuvo papildomai informuotas apie teisės vairuoti atėmimo vykdymo pradžią;
- iš jo nebuvo paimtas vairuotojo pažymėjimas;
- jis turėjo galiojantį fizinį vairuotojo pažymėjimą;
- dėl amžiaus nesinaudoja elektroninėmis sistemomis ir netikrino registrų;
- yra neįgalus asmuo, todėl teisė vairuoti apskritai neturėjo būti atimta.
Tačiau LAT šių argumentų nepripažino pagrįstais.
Kada prasideda teisės vairuoti atėmimo terminas?
Teismas pabrėžė, kad pagal Administracinių nusižengimų kodeksą (ANK):
- teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną;
- kai institucijos nutarimas buvo apskųstas, jis tampa vykdytinas įsiteisėjus galutinei teismo nutarčiai;
- teisės vairuoti atėmimo terminas skaičiuojamas nuo nutarimo įsiteisėjimo dienos.
Svarbiausia išvada, pasak teisininkės, mediatorės Raimondos Joskaudienės, įstatymas nenustato pareigos policijai, teismui ar kitai institucijai papildomai informuoti asmenį apie teisės vairuoti atėmimo vykdymo pradžią.
Teismas pažymėjo, kad teisės vairuoti atėmimas šiandien vykdomas ne paimant vairuotojo pažymėjimą, o įrašant duomenis į Administracinių nusižengimų registrą.
„Todėl vien faktas, kad asmuo fiziškai turi vairuotojo pažymėjimą rankose, nesuteikia teisės vairuoti“, – teigė teisininkė.
Ar galima teigti, kad asmuo „nežinojo“?
Byloje buvo akcentuota, kad pats vairuotojas aktyviai ginčijo ankstesnį nutarimą teismuose.
Todėl teismas konstatavo, kad jis objektyviai žinojo apie paskirtą teisės vairuoti atėmimą ir negalėjo pagrįstai tikėtis, jog ši poveikio priemonė nebus vykdoma.
„Praktinė žinia vairuotojams labai aiški: jeigu apskundėte nutarimą ar teismo sprendimą ir byla galutinai išnagrinėta, turite patys domėtis savo teisiniu statusu“, – pabrėžė R.Joskaudienė.
Kada negalią turinčiam asmeniui negalima atimti teisės vairuoti?
Dar vienas svarbus šios bylos aspektas – ANK 28 straipsnio 4 dalies taikymas.
Šioje normoje nustatyta, kad teisės vairuoti atėmimas negali būti skiriamas asmeniui, kuris transporto priemone naudojasi dėl neįgalumo.
Tačiau Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pabrėžė esminę aplinkybę:ne kiekvienas neįgalumą turintis asmuo automatiškai patenka į šios išimties taikymo sritį.
Teismas nurodė, kad būtina vertinti, ar transporto priemonė asmeniui iš tikrųjų reikalinga dėl jo negalios ir ar jis atitinka teisės aktuose nustatytus kriterijus naudoti skiriamąjį ženklą „Asmuo su negalia“.
„Byloje nustatyta, kad:
– asmuo neturėjo automobilio statymo kortelės;
– neatitiko įstatyme nustatytų kriterijų;
– neįrodė, kad transporto priemonė jam būtina būtent dėl negalios.
Todėl ANK 28 straipsnio 4 dalis nebuvo taikoma“, – pabrėžė R.Joskaudienė.
Pasak jos, ši nutartis formuoja aiškią praktiką, kad:
- teisės vairuoti atėmimo vykdymui nereikalingas papildomas institucijų pranešimas;
- vairuotojo pažymėjimo turėjimas savaime nereiškia, kad asmuo turi teisę vairuoti;
- administracinio poveikio priemonė pradedama vykdyti nuo nutarimo ar teismo sprendimo įsiteisėjimo momento;
- neįgalumo faktas pats savaime nesudaro pagrindo netaikyti teisės vairuoti atėmimo;
- asmuo turi įrodyti, kad transporto priemonė jam būtina būtent dėl negalios.
Praktinė pamoka
„Po galutinio teismo sprendimo nereikėtų laukti papildomo laiško, SMS žinutės ar pareigūno skambučio.
Jeigu byloje buvo paskirtas teisės vairuoti atėmimas, būtina nedelsiant pasitikrinti savo teisinį statusą ir įsitikinti, nuo kada prasidėjo poveikio priemonės vykdymas.
Priešingu atveju vairavimas gali užtraukti naują administracinę atsakomybę, papildomą baudą ir dar ilgesnį teisės vairuoti atėmimo terminą“, – apibendrino R.Joskaudienė.
