Kone detektyvu virtusi istorija prasidėjo 2024 m. rugpjūčio 2 d. Vilniuje, ties išvažiavimu automagistrale Vilnius–Panevėžys, netoli posūkio į Tarandę.
Įdomioji istorijos dalis – ne tiek pats vairuotojų konfliktas, kiek pusantrų metų trunkantis Jono susirašinėjimas su Lietuvos policija.
„Tai aktuali istorija apie policijos sprendimų nuoseklumą vertinant pavojingą ir chuliganišką vairavimą. Susirašinėjimas trunka daugiau nei pusantrų metų, policija kelis kartus keitė savo sprendimus, pripažino mane nukentėjusiuoju, tačiau iki šiol nepateikė aiškaus atsakymo, kodėl vairuotojo veiksmai nebuvo vertinami kaip pavojingas ar chuliganiškas vairavimas“, – rašo skaitytojas.
Kas nutiko kelyje?
2024 m. rugpjūčio 4 d. per ePolicija sistemą Jonas įkėlė pranešimą apie 2024 m. rugpjūčio 2 d. Vilniuje, Ukmergės gatvėje, įvykusį incidentą. Kartu pateikė vaizdo įrašą, kuriame užfiksuotas „Lexus“ automobilio vairuotojo elgesys.
Pats Jonas situaciją vertina taip. Jo teigimu „Lexus“ vairuotojas minėtoje situacijoje paeiliui padarė kelis grėsmę eismo saugumui keliančius eismo taisyklių pažeidimus: lenkė spūstyje stovėjusius automobilius kelkraščiu, privertė Joną staigiai keisti judėjimo kryptį, rodė nepadorius gestus, keletą kartų staigiai keitė judėjimo kryptį link Jono automobilio lyg ketindamas taranuoti, persirikiavo prieš pat automobilį ir staigiai stabdė, užblokavo Jono automobilį, išlipęs akivaizdžiai agresyviai pribėgo prie Jono automobilio naudodamas necenzūrinę, įžeidžiančią bei grasinančią leksiką (to įraše nesigirdi – red. past.).
„Mano vertinimu, vaizdo įraše užfiksuoti ne pavieniai Kelių eismo taisyklių pažeidimai, o nuosekli agresyvių veiksmų seka.
Nepaisant pateiktos vaizdo medžiagos, beveik septynis mėnesius negavau jokios informacijos apie tyrimo eigą. Tik 2025 m. kovo 7 d. gavau policijos sprendimą, kuriame buvo konstatuota, kad administracinio nusižengimo ar nusikalstamos veikos požymių nenustatyta. Kitaip tariant, policijos tyrėja tokį „Lexus“ vairuotojo elgesį vertino kaip visiškai tinkamą“, – rašo Jonas.
Su tokiu vertinimu jis nesutiko ir ne kartą kreipėsi į policiją, prašydamas paaiškinti sprendimo motyvus bei informuoti apie tyrimo eigą. Į dalį paklausimų atsakymai nebuvo pateikti.
Vėliau pati Policija pakeitė savo pirminę poziciją, pradėjo administracinę teiseną, surašė administracinio nusižengimo protokolą ir pripažino Joną nukentėjusiu.
„Tačiau iki šiol negavau aiškaus ir motyvuoto atsakymo į pagrindinį klausimą – kodėl nebuvo vertinama galimybė taikyti Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (ANK) 420 straipsnyje numatytą pavojingo ar chuliganiško vairavimo kvalifikaciją. Policijos atsakymuose apsiribojama bendro pobūdžio teiginiais, kad tokių požymių nenustatyta, tačiau nepateikiama išsami faktinių aplinkybių analizė“, – teigia vairuotojas.
Kiti chuliganiško vairavimo atvejai
Tokia situacija skaitytojui kelia klausimų ir dėl policijos praktikos nuoseklumo. Jis pateikia keletą pavyzdžių, kai policija pažeidimus kvalifikavo kaip chuliganišką vairavimą.
Pvz., 2021 m. Klaipėdos apygardos teismas pripažino pagrįstu policijos sprendimą asmenį bausti už chuliganišką vairavimą automobilių stovėjimo aikštelėje. Teismas konstatavo, kad chuliganiškos paskatos gali būti nustatomos tuomet, kai vairuotojo elgesys rodo akivaizdų aplinkinių negerbimą, kelia pavojų eismo saugumui ir yra atviras iššūkis visuomenės normoms. Teismas taip pat pažymėjo, kad reikšminga aplinkybė buvo pavojus kitiems eismo dalyviams ir šalia buvusioms transporto priemonėms.
Kitas žiniasklaidoje plačiai nuskambėjęs atvejis, kuomet panašiomis aplinkybėmis „auklėtojui“ Kaune, kuris išlipo iš automobilio, priėjęs prie kito automobilio ir pradėjo įžūliai elgtis, buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas.
Todėl Jonas kelia viešo intereso klausimą:
„Kodėl policija ir teismai tam tikrais atvejais chuliganišku vairavimu pripažįsta veiksmus, atliekamus automobilių stovėjimo aikštelėse ar kitose vietose, tačiau mano atveju net nebuvo pateikta išsami analizė, kodėl analogiška kvalifikacija netaikoma tuomet, kai agresyvūs veiksmai atliekami realiame eisme tarp kitų transporto priemonių?“.
Jonas pastebi, kad Policijos departamento Imuniteto valdyba vėliau konstatavo, jog tyrėja galimai netinkamai vykdė tyrimą ir nepateikė atsakymų į jo paklausimus.
„Tačiau net ir po šio vertinimo Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas iš esmės neatsakė į mano keliamus klausimus dėl teisinės kvalifikacijos ir sprendimų motyvų bei automobilio „Lexus“ vairuotojui paliko galioti pagal ANK 417 ir ANK 481 straipsnius skirtą nuobaudą. T.y. „Lexus“ vairuotojo veiksmai buvo įvertinti 75 eurų nuobauda“, – pastebi Jonas.
Jis teigia, kad tikslas nėra ginčyti konkrečios baudos dydį:
„Domina principinis klausimas – ar policija vienodai taiko teisę visais atvejais ir ar pareiškėjai turi teisę gauti aiškų bei motyvuotą paaiškinimą, kodėl vienoje situacijoje taikoma chuliganiško vairavimo kvalifikacija arba net pradedamas ikitesiminis tyrimas, o kitoje – ne“.
Policijos departamento Komunikacijos skyriaus vyriausioji specialistė Jorūnė Liutkienė pasidalijo šios tarnybos komentaru. Jį pateikiame nekoreguotą.
Kaip istoriją vertina policija
2025 m. gegužės 27 d. buvo pradėta administracinio nusižengimo teisena pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnį („Kelio ženklų, žmonių vežimo reikalavimų nesilaikymas ar kitas Kelių eismo taisyklių pažeidimas“).
Atlikus administracinio nusižengimo tyrimą ir įvertinus tyrimo metu surinktų duomenų visumą, Vilniaus aps. VPK atsakingas asmuo priėmė sprendimą.
Jeigu nukentėjusysis nesutinka su veikos teisiniu vertinimu ar priimtu procesiniu sprendimu, jis turi teisę ANK nustatyta tvarka apskųsti nutarimą administracinio nusižengimo byloje arba pateikti prašymą dėl bylos atnaujinimo.
Kaip nurodyta ANK 569 straipsnio 2 dalyje, įrodymus renka administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai, kurie vertina visus byloje surinktus duomenis. Jei byloje pateikiama vaizdo medžiaga ar nuotraukos, jos taip pat yra peržiūrimos ir įvertinamos kartu su kitais surinktais įrodymais.
Administracinio nusižengimo teisenoje policijos pareigūnų priimtų sprendimų, atliktų procesinių veiksmų ir surinktų įrodymų teisėtumą bei pagrįstumą turi teisę vertinti tik teismas. Be to, administracinio nusižengimo bylos procesas ir joje priimami procesiniai sprendimai nėra reguliuojami Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo, todėl nėra pareigos išsamiai aiškinti priimtų procesinių sprendimų motyvų ir teisinių argumentų.
Nėra pareigos išsamiai aiškinti priimtų procesinių sprendimų motyvų ir teisinių argumentų.
Procesiniai sprendimai priimami įvertinus visų byloje esančių duomenų visumą, o apie priimtus sprendimus informuojamos proceso šalys, turinčios teisę tokią informaciją gauti.
Nukentėjusysis buvo informuotas apie visus administracinio nusižengimo byloje priimtus procesinius sprendimus ir jam pateikti teisės aktuose numatyti dokumentai.
