Daugiau apie keturračius ir KET - rubrikoje Gazas.lt
Aplinkos apsaugos departamento pareigūnai pastebi, kad pavasarį daugėja pranešimų, kai keturračiais ir krosiniais motociklais važinėjama neleistinose vietose. Analizuodami pasikartojančius pranešimus, aplinkosaugininkai išskiria vietoves, kuriose tokie pažeidimai fiksuojami dažniau, ir šioms vietovėms skiria sustiprintą dėmesį.
Primename, kad važinėjimas miško paklote, upeliais ar kitose jautriose gamtinėse teritorijose daro ilgalaikę žalą aplinkai, todėl raginame laikytis nustatytų taisyklių.
Šiais metais Aplinkos apsaugos departamentas gavo 38 pranešimus apie galimą žalą gamtai, važinėjantis keturračiais ar krosiniais motociklais, pvz., dėl važinėjimo ledu, ant miško paklotės, piliakalniais ir kitus panašius atvejus. 2026 m. daugiausiai tokių pranešimų fiksuojama Kauno rajone (pvz., Kauno marių kraštovaizdžio draustinyje, Dubravos miško apylinkėse, Digrių miške), todėl šioms vietovėms pareigūnai skiria sustiprintą dėmesį.
„Siekiant nustatyti pažeidėjus, labai svarbus ir visuomenės įsitraukimas. Pastebėjus važinėjimą keturračiais ar krosiniais motociklais draudžiamose vietose, kviečiame nedelsiant pranešti telefonu 112 ir užfiksuoti pažeidimą – nufotografuoti ar nufilmuoti transporto priemonę, jos numerius, identifikuoti kuo daugiau požymių apie važiavusį asmenį bei kitus atpažinimo požymius, pasižymėti tikslias vietos koordinates“, – sako Miškų kontrolės departamento direktorius Tadeuš Ablačinskij.
Kaip pažymi T. Ablačinskij, išsami informacija yra būtina tyrimui atlikti, nes vien transporto priemonės numerio ne visada užtenka, kad surinkti pakankamai įrodymų.
T. Ablačinskij pabrėžia, kad neteisėtas važinėjimas bekele ir toliau niokoja vertingiausias gamtos vietas – draustinius, piliakalnių šlaitus, vandens telkinių pakrantes. Tai trikdo ekosistemų pusiausvyrą ir rodo, kad daliai visuomenės vis dar trūksta aplinkosauginio sąmoningumo.
Važinėjimas motorinėmis transporto priemonėmis bekele kenkia aplinkai
Važinėjant bekele keturračiais ar krosiniais motociklais trikdoma laukinė gyvūnija – ypač pavasarį ir vasaros pradžioje, kai gyvūnai veda jauniklius. Išsigandę triukšmo, jie palieka buveines, o palikti jaunikliai dažnai žūva.
Važiuojant bekele taip pat sunaikinami augalai ir buveinės – žolinė danga, uogienojai, reti ir saugomi augalai tiesiog sutrypiami ar išraunami. Keturračių provėžos ardo dirvožemio paviršių, sudaro erozijos židinius, nyksta biologinė įvairovė.
Dar daugiau – įkaitę varikliai gali uždegti sausą žolę ar paklotę, o tai kelia rimtą gaisrų pavojų miškuose ir atvirose teritorijose. Taip pat gali būti teršiama aplinka – iš netvarkingų variklių ar nesandarių bakų į dirvožemį ar vandens telkinius gali patekti degalai, alyva, plastiko atliekos.
2025 m. balandžio mėn. viduryje į aplinkosaugininkus kreipėsi keletas gyventojų, dalindamiesi socialiniuose tinkluose publikuota vaizdo medžiaga, kurioje matyti, kaip asmenys važinėja keturračiais per žolinę dangą ir upės dugnu. Pakruojo aplinkos apsaugos skyriaus pareigūnams identifikavus tikslią vietą ir atlikus teritorijos apžiūrą, pradėtas tyrimas dėl aplinkosaugos pažeidimų. Nustatyti šeši pažeidėjai.
Kur važiuoti draudžiama ir kur leidžiama
Primename, kad važinėjimas bekele – net jei nėra ženklo „Draudžiama“ – yra pažeidimas.
Draudžiama važiuoti ne tik miško paklote, pievomis, pelkėmis, raistais, upeliais, upių ar ežerų pakrantėmis, bet ir bet kuria kita natūralia gamtine teritorija. Taip pat draudžiama važiuoti kvartalinėmis linijomis, elektros linijų trasomis, priešgaisrinėmis juostomis, proskynomis, pažintiniais takais, piliakalniais ir kitose vietose, jeigu tai nėra kelias ar specialiai įrengta oficiali trasa.
Važiavimo keturračiais ir krosiniais motociklais taisykles reglamentuoja Kelių eismo taisyklės – miškuose važinėti galima tik keliais, o transporto priemones reikia statyti tik tam skirtose aikštelėse arba kelio pakraštyje, užtikrinant, kad būtų galima netrukdomai pravažiuoti kitoms transporto priemonėms.
Be to, svarbu žinoti, kad draudžiama statyti ar važiuoti transporto priemones arčiau kaip 25 metrai prie vandens telkinio kranto. Važinėjant privačioje teritorijoje – būtinas žemės savininko sutikimas, o nuomojant keturračius ar kitas transporto priemones – ir raštiškas miško valdytojo leidimas.
Norint organizuoti varžybas, renginius – būtina gauti teritorijų, per kurias numatytas maršrutas, valdytojų sutikimus. Jeigu renginys vyks saugomų teritorijų direkcijų administruojamose ar joms Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos direktoriaus įsakymu priskirtose nacionalinėse saugomose teritorijose ir „Natura 2000“ tinklo teritorijose, leidimas turi būti suderintas su atitinkamos saugomos teritorijos direkcija.
Kaip atpažinti, ar tai miško kelias?
Įvažiuoti į mišką ir važinėti po jį motorinėmis transporto priemonėmis galima tik keliais. Svarbu vizualiai įvertinti, ar tai yra kelias (pavyzdžiui, žvyrkelis), o ne išvažinėta miško paklotė.
Taip pat galima kreiptis į VĮ Valstybinių miškų urėdijos padalinius ar girininkijas, dėl konkrečios informacijos apie teritorijoje esančius miško kelius, arba pasitikrinti viešai prieinamose portaluose: https://kadastras.amvmt.lt/map/ ir https://www.geoportal.lt/map/.
Atsakomybė
• Lankymąsi miške reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų pažeidimas užtraukia įspėjimą arba baudą asmenims nuo 20 iki 50 eurų ir baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo 50 iki 110 eurų.
• Transporto priemonių statymas miške arba važiavimas transporto priemonėmis miškais ten, kur tai daryti draudžiama, užtraukia baudą nuo 20 iki 50 eurų.
• Neteisėtas važiavimas per žolinę dangą, miško paklotę ar vandens telkinių ledu motorinėmis transporto priemonėmis užtraukia įspėjimą arba baudą nuo 20 iki 140 eurų.
• Nustačius neteisėtą važiavimą per žolinę dangą, miško paklotę motorinėmis transporto priemonėmis, kai dėl to žolinė danga ar miško paklotė buvo sužalota ar sunaikinta, skaičiuojama aplinkai padaryta žala ir skiriama bauda nuo 140 iki 300 eurų.
• Neteisėtas važiavimas motorinėmis transporto priemonėmis paviršiniuose vandens telkiniuose užtraukia baudą asmenims nuo 300 iki 560 eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo 600 iki 1 450 eurų.
Išsamią informaciją rasite atmintinėje „Keturračiai, krosiniai motociklai gamtoje – pramogaukite atsakingai“.
