Šiaulių apskrities policija pasidalijo filmuotu vaizdu. Jį pavadino „Drąsa ar visiškas neatsakingumas?“.
Pasak policijos, du asmenys paspirtuku važiavo ir priešpriešinėje eismo juostoje:
„Su keleiviu, be šalmų – tokį pavojingą pasivažinėjimą, keliant grėsmę ne tik savo, bet ir aplinkinių saugumui, Tilžės g. užfiksavo eismo dalyviai.
Tokie pasivažinėjimai gali baigtis labai skaudžiai, todėl pastebėję panašias situacijas, nedelsdami praneškite 112.
O pareigūnai norėtų pasikalbėti su vaizdo įraše užfiksuotais asmenimis, todėl atpažinę juos prašome informuoti tel. +370 700 61 827“, – rašo pareigūnai.
Paspirtukai - didelė eismo saugumo problema
VšĮ Transporto kompetencijų agentūros (TKA) duomenys rodo, kad problema išlieka aktuali kasmet, o eismo įvykiai gali baigtis net žūtimi.
„Pavasarį į gatves sugrįžus dviratininkams ir mikrojudumo priemonių naudotojams, eismo įvykių skaičius natūraliai išauga. Vien 2025 m. dviratininkai dalyvavo 423 eismo įvykiuose – jų metu žuvo 6 žmonės, o paspirtukų ir mikrojudumo priemonių naudotojai pateko į 202 eismo įvykius.
Tai rodo, kad sezono pradžioje ypač svarbu laikytis saugaus greičio, naudotis dviračių infrastruktūra ir išlikti budriems visiems eismo dalyviams“, – sako TKA komunikacijos vadovė Živilė Burdaitė.
Pasak K. E. Karpovos, dalis įvykių baigiasi ne tik traumomis, bet ir finansiniais nuostoliais – apgadinus automobilį ar kitą turtą, atsakomybė gali tekti pačiam vairuotojui.
„Neretai pasitaiko atvejų, kai dviratininkas ar paspirtuko vairuotojas staiga išvažiuoja į važiuojamąją dalį ar kerta sankryžą neįsitikinęs saugumu. Tokiais atvejais žala gali siekti kelis ar net keliolika tūkstančių eurų, ypač jei apgadinamas naujesnis automobilis ar sužalojami žmonės“, – pažymi K. E. Karpova.
Dažniausios klaidos – paprastos, bet pavojingos
K. E. Karpova pabrėžia, kad pavojingiausios klaidos dažniausiai yra paprastos ir pasikartojančios, tačiau jų pasekmės gali būti itin rimtos.
„Dažniausiai matome kelis pasikartojančius scenarijus – per didelį pasitikėjimą savimi, staigius ir kitiems eismo dalyviams sunkiai prognozuojamus manevrus, sankryžų ar perėjų taisyklių ignoravimą, taip pat dėmesio nukreipimą, pavyzdžiui, naudojantis telefonu. Prie to prisideda ir netinkamai pasirinktas greitis bei tai, kad dalis vairuotojų nesinaudoja apsaugos priemonėmis, kurios galėtų sumažinti traumų sunkumą“, – vardija K. E. Karpova.
Ji priduria, kad didžiausia problema yra ta, kad pavojingiausios situacijos kyla ne ekstremaliomis, o kasdienėmis sąlygomis – važiuojant pažįstamu maršrutu, trumpą atstumą ar netoli namų. Būtent tada budrumas sumažėja, o klaidos tikimybė išauga.
