2026-08-19 16:47

Siūlo keisti švyturėlių naudojimo taisykles

„Brautis per remontuojamą autostradą ir kamštyje stovinčius žmones ar lėkti lyg akis išdegus pustuštėmis vakarinio Vilniaus gatvėmis yra niekas kitas, kaip statuso demonstravimas“, – teigia Seimo narys Mindaugas Lingė, „Tėvynės Sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų“ frakcijos narys.
Prezidento kortežas
Prezidento kortežas / Eriko Ovčarenko / BNS nuotr.

Politiko teigimu, sprendimas įjungti švyturėlius teisiškai perkelia riziką dešimtims kitų eismo dalyvių, kurie privalo trauktis ir stoti. Prezidentė D. Grybauskaitė ir premjerė I. Šimonytė savo pačių iniciatyva paprastai buvo vežamos kaip įprastos eismo dalyvės, o eskortas su garsiniais signalais buvo reta išimtis. Šiandien matome priešingą vaizdą - signalai ir brovimasis per eismo srautą yra kasdienybė.

M.Lingės teigimu saugūs turi būti ne tik saugomi asmenys, bet ir kiti eismo dalyviai. O rizika nėra teorinė. 2017 m. dėl susidūrimo kaltę prisiėmė Seimo Pirmininko kortežo vairuotojas. 2018 m. keturių automobilių avarija Vilniuje įvyko taip pat eskortuojant taip pat Seimo pirmininką. Lenkijoje 2017 m. vyriausybinės kolonos avarijoje buvo sužalota premjerė Beata Szydło.

Todėl politikas įregistravo Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo pataisas.

Siūlo riboti kortežų su švyturėliais naudojimą: saugomiems asmenims tektų važiuoti bendrame eismo sraute

Įstatymo projektą inicijavęs ir parengęs Seimo narys Mindaugas Lingė siūlo nustatyti, kad specialieji signalai vežant saugomus asmenis galėtų būti naudojami tik esant padidėjusiam grėsmės lygiui ir tada, kai saugumo negalima užtikrinti kitomis, mažesnę riziką eismo dalyviams keliančiomis priemonėmis.

Tai praktiškai reikštų, kad prieš nusprendžiant važiuoti su švyturėliais turėtų būti įvertintos ir kitos galimybės – pavyzdžiui, išvykti anksčiau, pasirinkti kitą maršrutą arba važiuoti kartu su bendru transporto srautu.

Šiuo metu Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 19 straipsnyje nustatyti atvejai, kada specialiosios transporto priemonės gali naudoti mėlynus ir raudonus švyturėlius bei specialiuosius garso signalus.

Tarp tokių atvejų yra gyvybės, sveikatos ar turto gelbėjimas, viešosios tvarkos ir eismo saugumo užtikrinimas, įtariamų teisės pažeidėjų sulaikymas, taip pat oficialių delegacijų ir saugomų asmenų eskortavimas.

Projekto rengėjai atkreipia dėmesį, kad pirmieji pagrindai susiję su konkrečia situacija ir būtinybe skubėti, tačiau saugomų asmenų atveju pakanka jų statuso. Įstatymas šiuo metu nenustato papildomos sąlygos, kurią reikėtų įvykdyti prieš įjungiant specialiuosius signalus.

„Vieno pareigūno sprendimas įjungti švyturėlį ir sireną teisiškai perkelia riziką dešimtims kitų eismo dalyvių, kurie privalo trauktis ir stoti“, – argumentuojama projekto aiškinamajame rašte.

Aiškinamajame rašte teigiama, kad tokios kelionės vyksta tais pačiais maršrutais ir panašiu metu net tada, kai nėra išorinės grėsmės.

Kaip kitokios praktikos pavyzdžiai dokumente minimos buvusi prezidentė Dalia Grybauskaitė ir buvusi premjerė Ingrida Šimonytė. Projekto rengėjo teigimu, jų iniciatyva jos buvo vežamos kaip įprastos eismo dalyvės, o eskortas su švyturėliais ir garsiniais signalais naudotas tik išskirtiniais atvejais.

Nuolatinį tokios važiavimo tvarkos naudojimą projekto rengėjas vadina ir „posovietiniu kultūriniu palikimu“.

Pranešti klaidą
Sėkmingai išsiųsta
Dėkojame už praneštą klaidą