Sekite 15min Google
Pasak jos, socialiniuose tinkluose plintančioje atmintinėje pagrindinė mintis teisinga: telefonu rankomis negalima naudotis ne tik automobiliui judant, bet ir laukiant prie raudono šviesoforo, stovint spūstyje ar praleidžiant pėsčiuosius.
„Vis dėlto keli teiginiai turi būti patikslinti:
- vien telefono pritvirtinimas laikiklyje dar nesuteikia teisės spaudinėti jo ekraną ranka;
- teisė vairuoti nuo vieno iki trijų mėnesių gali būti atimta ne tik už pakartotinį pažeidimą – įstatymas tokią galimybę numato ir už patį pažeidimą, o pakartotinumas turi reikšmės parenkant griežtesnę atsakomybę“, – pabrėžė R.Joskaudienė.
Ką tiksliai nustato Kelių eismo taisyklės?
Kelių eismo taisyklių 20 punkte nustatyta, kad transporto priemonei dalyvaujant viešajame eisme, išskyrus atvejus, kai transporto priemonė stovi, vairuotojui draudžiama naudotis mobiliojo ryšio priemone, jeigu ja naudojamasi rankomis.
Leidžiama telefoną valdyti:
- naudojant laisvų rankų įrangą, kai telefonas pritvirtintas specialiame laikiklyje;
- naudojant transporto priemonėje įmontuotą įrangą – vairo mygtukus, multimedijos sistemą, balso komandas ir panašias priemones.
KET taip pat nustato bendrą pareigą vairuotojui vengti bet kokių su transporto priemonės vairavimu nesusijusių veiksmų.
Automobilis nejuda – kodėl tai dar nėra „stovėjimas“?
Kasdienėje kalboje sakome: „Aš stoviu prie šviesoforo.“ Tačiau teisinė sąvoka yra kitokia.
Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 79 dalyje transporto priemonės stovėjimas apibrėžiamas kaip transporto priemonės sustabdymas ilgesniam laikui, negu reikia keleiviams laipinti ar transporto priemonei krauti.
„Todėl reikia atskirti:
- faktinį nejudėjimą, kai automobilis kelioms sekundėms ar minutėms sustoja dėl eismo sąlygų;
- stovėjimą teisine prasme, kai transporto priemonė sąmoningai ir ilgesniam laikui pastatoma pasirinktoje bei leistinoje vietoje“, – pabrėžė R.Joskaudienė.
Automobilis, kuris laukia:
– prie raudono šviesoforo;
– transporto spūstyje;
– kol per perėją pereis pėsčiasis;
– kol pravažiuos pirmumo teisę turinti transporto priemonė;
– dėl eismo reguliuotojo signalo ar kitų eismo aplinkybių,
ir toliau dalyvauja viešajame eisme. Pasak R.Joskaudienės, tai yra laikinas sustojimas vairavimo proceso metu, o ne „stovėjimas“, leidžiantis paimti telefoną į rankas.
„Teisinio vertinimo nekeičia ir tai, kad:
– įjungtas stovėjimo stabdys;
– pavarų svirtis perjungta į „P“ padėtį;
– automatinė „Start–Stop“ sistema išjungė variklį;
– spūstis nejuda jau kelias minutes.
Kol transporto priemonė yra eismo sraute ir jos sustojimą lemia eismo aplinkybės, vairuotojo pareigos išlieka“, – nurodė ji.
„Aš nekalbėjau – tik pažiūrėjau į ekraną“
Atsakomybė siejama ne vien su pokalbiu telefonu.
Teismų praktikoje, pasak teisininkės, naudojimosi mobiliuoju telefonu sąvoka aiškinama plačiai. Tai gali būti:
- telefono laikymas rankoje;
- žinutės skaitymas ar rašymas;
- socialinių tinklų ar elektroninio pašto tikrinimas;
- pranešimo, laiko ar baterijos būklės peržiūrėjimas;
- navigacijos adreso įvedimas;
- muzikos ar vaizdo įrašo keitimas;
- fotografavimas ar filmavimas;
skambučio priėmimas laikant telefoną rankoje, nors garsas perduodamas per automobilio sistemą.
Šiaulių apygardos teismas 2023 m. spalio 30 d. nutartyje administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-96-744/2023 pažymėjo, kad draudimas nesiejamas su konkrečiu telefono naudojimo būdu. Teismo vertinimu, net telefono laikymas rankoje nukreipia vairuotojo dėmesį, apriboja jo veiksmus ir kelia grėsmę eismo saugumui.
„Todėl paaiškinimai „tik pažiūrėjau, kas parašė“, „tik patikrinau laiką“ ar „tik perjungiau dainą“ savaime nuo atsakomybės neatleidžia“, – pabrėžė R.Joskaudienė.
Telefonas laikiklyje – ar tada galima spaudinėti ekraną?
Ne. Vien laikiklio nepakanka.
„Pagal galiojantį reglamentavimą telefonas turi būti ne tik pritvirtintas specialiame laikiklyje, bet ir valdomas laisvų rankų įranga. Kita teisėta alternatyva – naudojimasis transporto priemonės įranga.
Tai labai aiškiai atskleidė naujausia teismų praktika“, – aiškino teisininkė.
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2026 m. kovo 30 d. byloje Nr. eII-264-1223/2026 nustatė, kad vairuotojas ranka spaudinėjo laikiklyje pritvirtinto telefono ekraną. Teismas konstatavo, kad laikiklis savaime neįteisina telefono valdymo ranka: telefonas nebuvo valdomas laisvų rankų įranga, todėl KET pažeidimas buvo padarytas.
„Vairuotojui buvo skirta 90 Eur bauda ir dviem mėnesiams atimta teisė vairuoti. Tokį atsakomybės griežtumą lėmė ir tai, kad asmuo šį pažeidimą darė pakartotinai bei anksčiau ne kartą buvo baustas už KET pažeidimus. Vilniaus apygardos teismas 2026 m. gegužės 28 d. nutartimi byloje Nr. eAN2-238-806/2026 skundą atmetė ir sprendimą paliko nepakeistą“, – teigė R.Joskaudienė.
Taigi praktiška taisyklė, pasak jos, labai paprasta:
laikiklis skirtas tam, kad telefono nereikėtų imti ir valdyti rankomis, o ne tam, kad laikiklyje esantį ekraną būtų galima laisvai spaudinėti važiuojant.
Kada telefonu naudotis galima?
Telefonu galima naudotis, kai:
- transporto priemonė iš tiesų pastatyta ir „stovi“ teisine prasme – ne dėl raudono signalo, spūsties ar kitų eismo aplinkybių;
- telefonas pritvirtintas specialiame laikiklyje ir valdomas balsu ar kita laisvų rankų įranga;
- telefonas valdomas automobilio vairo mygtukais, multimedijos sistema ar kita integruota automobilio įranga;
- telefonu naudojasi keleivis, o ne vairuotojas.
„Maršrutą, muziką, skambučius ir kitas funkcijas geriausia nustatyti prieš pradedant važiuoti. Jeigu kelionės metu būtina parašyti žinutę, perskaityti dokumentą ar atlikti daugiau veiksmų, reikia pasirinkti leistiną vietą ir saugiai pastatyti automobilį“, – aiškino R.Joskaudienė.
Kokia atsakomybė gresia?
Administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 3 dalyje už draudimo naudotis mobiliojo ryšio priemone rankomis nesilaikymą nustatyta:
- bauda nuo 60 iki 90 Eur.
Be to, pagal ANK 417 straipsnio 8 dalį gali būti skiriamas:
- teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo vieno iki trijų mėnesių.
„Svarbu: įstatyme neparašyta, kad teisė vairuoti gali būti atimama tik pažeidimą padarius pakartotinai. Pakartotinumas yra atsakomybę sunkinanti aplinkybė ir gali lemti maksimalios baudos bei ilgesnio teisės vairuoti atėmimo paskyrimą, tačiau kiekvienu atveju atsakomybė individualizuojama. Trys mėnesiai nėra automatiškai skiriami už kiekvieną pakartotinį pažeidimą.
Kartais vairuotojai klausia, kodėl vieniems skiriama 60–90 Eur bauda, o kiti gauna pasiūlymą sumokėti 30 Eur. Įstatymo sankcija iš tiesų yra 60–90 Eur, tačiau, kai yra ANK 610 straipsnyje nustatytos sąlygos ir surašomas administracinis nurodymas, pirmą kartą pažeidus gali būti pasiūlyta sumokėti pusę minimalios baudos – 30 Eur. Pakartotinio ANK 417 straipsnyje numatyto nusižengimo atveju administraciniu nurodymu siūloma minimali įstatyme nustatyta bauda“, – teigė R.Joskaudienė.
Ką sako teismai apie spūstį ir išjungtą variklį?
Dar 2020 m. Vilniaus apygardos teismas nagrinėjo bylą, kurioje vairuotojas telefonu naudojosi automobilių spūstyje. Jis aiškino, kad automobilis nejudėjo, o variklis buvo išjungtas.
Teismas šio argumento nepripažino pagrįstu. Buvo konstatuota, kad laikinas stabtelėjimas spūstyje negali būti prilyginamas stovėjimui, nes transporto priemonė ir toliau nepertraukiamai dalyvauja eisme. Vairuotojui paskirta 75 Eur bauda buvo palikta galioti.
Ši teismų pozicija vėliau buvo aiškiai įtvirtinta ir pačiame teisiniame reguliavime: stabtelėjimas prie raudono šviesoforo ar spūstyje nėra KET numatyta išimtis.
„Išklotinė rodo, kad neskambinau“ – ar to pakanka?
Nebūtinai.
Pasak R.Joskaudienės, pažeidimui konstatuoti nereikia įrodyti, kad vairuotojas konkrečiam asmeniui skambino ar siuntė žinutę.
„Telefonu galima naudotis ir be skambučio ar mobiliųjų duomenų – tikrinti pranešimus, laiką, bateriją, nuotraukas, anksčiau gautą informaciją ar neprisijungus veikiančias programėles.
Vilniaus apygardos teismas 2026 m. byloje pažymėjo, kad skambučių ir mobiliųjų duomenų išklotinės savaime nepaneigia telefono naudojimo fakto. Kiekvienoje byloje vertinama įrodymų visuma: pareigūnų parodymai, vaizdo įrašai, matomumas, vairuotojo paaiškinimai ir kitos aplinkybės“, – nurodė R.Joskaudienė.
O jei reikia skambinti 112?
Skambutis bendruoju pagalbos numeriu 112 savaime nesukuria automatinės KET išimties.
„Įprastai turėtų skambinti keleivis, o vairuotojas – naudoti automobilio laisvų rankų sistemą arba, kai tai saugu ir įmanoma, sustoti leistinoje vietoje.
Vis dėlto gali pasitaikyti išimtinė situacija, kai kyla realus ir neatidėliotinas pavojus žmogaus gyvybei ar sveikatai, o jo negalima pašalinti kitomis priemonėmis. Tokiu atveju konkrečios aplinkybės galėtų būti vertinamos pagal ANK 16 straipsnyje įtvirtintą būtinojo reikalingumo institutą. Tam būtina įrodyti, kad pavojus negalėjo būti pašalintas kitu būdu, o padaryta žala buvo mažesnė už tą, kurios siekta išvengti. Tai nėra bendras leidimas kiekvieną skambutį 112 atlikti telefoną laikant rankoje“, – pabrėžė R.Joskaudienė.
Svarbu pradedantiems vairuotojams
Pradedančiajam vairuotojui telefono naudojimo vairuojant pažeidimas gali turėti ir papildomų pasekmių.
„Draudimo naudotis mobiliojo ryšio priemonėmis pažeidimas patenka tarp pažeidimų, dėl kurių pradedantysis vairuotojas privalo baigti papildomą vairuotojų mokymą. Jo nebaigus per nustatytą vienų metų terminą, galima prarasti teisę vairuoti, o jai susigrąžinti tektų perlaikyti vairavimo egzaminą“, – priminė teisininkė.
Paprasta taisyklė, kurią verta prisiminti
- Prie raudono šviesoforo automobilis sustoja, bet vairavimas nesibaigia.
- Telefonas laikiklyje dar nereiškia, kad jo ekraną galima spaudinėti ranka.
- Bauda nėra vienintelė galima pasekmė – įstatymas leidžia nuo vieno iki trijų mėnesių atimti teisę vairuoti.
- Skaityti žinutę galima vėliau. Sekundės, kuriomis žiūrime į ekraną, kelyje kartais tampa tomis sekundėmis, kurių nebegalima sugrąžinti.
Teisinė informacija aktuali 2026 m. rugpjūčio 28 d.
