Pažangesnė „Full Self-Driving“ (FSD) programinė įranga, kainuojanti apie 6,8 tūkst. eurų, siūlo dar daugiau funkcijų – nuo automatinio parkavimo iki savarankiško judėjimo stovėjimo aikštelėse.
Vis dėlto sistema formaliai vis dar laikoma reikalaujančia nuolatinės vairuotojo priežiūros.
Nepaisant to, „Tesla“ vadovas Elonas Muskas yra pareiškęs, kad naudojant naujausią programinę įrangą vairuotojams galėtų būti leidžiama rašyti žinutes, priklausomai nuo eismo situacijos.
Tokie teiginiai vėl pakurstė diskusijas dėl saugumo ir galimų teisinių pasekmių, mat daugelyje šalių žinučių rašymas vairuojant yra draudžiamas.
-
Kokius technologinius iššūkius turi įveikti autonominių automobilių kūrėjai?
-
Kada Lietuvos gatvėmis laisvai važinės autonominiai automobiliai?
-
Kaip veikia autonominis automobilis ir kas atsakys, jei jis padarys avariją?
-
Vilniuje pastebėti autonominiai automobiliai: kas juos paleido?
-
Autonominiai automobiliai: ar tai tikrai ateitis?
Pažadai – per drąsūs?
Saugumo ekspertai atkreipia dėmesį, kad „Teslos“ pateikiami duomenys apie mažesnį avaringumą nėra nepriklausomai patikrinti, o bendrovė jau ne kartą atsidūrė reguliuotojų akiratyje dėl staigaus stabdymo, eismo taisyklių nepaisymo ar vairuotojų dėmesio kontrolės trūkumų.
JAV ir kitose šalyse atliekami tyrimai, taip pat teisiniai ginčai rodo, kad klausimas, kiek atsakomybės tenka vairuotojui ir kiek – automobilių gamintojui, lieka atviras.
Kritikai perspėja, jog pernelyg optimistiniai pareiškimai apie technologijų galimybes gali skatinti rizikingą elgesį prie vairo.
Tuo metu konkurentai, tokie kaip „Waymo“, diegia visiškai autonominius robotaksi, tačiau tik griežtai ribotose ir reguliuotojų patvirtintose teritorijose.
Ekspertų vertinimu, „Tesla“ pasirinkta strategija – spartus plėtros tempas ir drąsūs pažadai – gali tapti didelės rizikos žaidimu, jei technologijos nepasiteisins realiomis eismo sąlygomis.
