Sekite 15min Google
Dar didesnis kontrastas su dabartimi buvo praktinis vairavimo egzaminas. Pareigūnui užtekdavo parodyti, kad sugebi atlikti kelis bazinius manevrus: sklandžiai pajudėti iš vietos (pageidautina neužgęstant), perjungti pavarą, apsisukti kieme ir neatsitrenkti į medį. Egzaminas vykdavo tame pačiame komisariato kieme arba šalia esančioje gatvėje. Jokių vaizdo registratorių, jokių objektyvių klaidų protokolų ir jokio streso dėl intensyvaus eismo srauto – jei sugebėdavai nesulaužyti pavarų dėžės, pažymėjimas garantuotas.
Viskas iš esmės pasikeitė 2000-aisiais, kai šios funkcijos buvo atskirtos nuo policijos ir įkurta valstybinė įmonė „Regitra“. Lietuvai integruojantis į Europos Sąjungą, eismo saugumo reikalavimai buvo visiškai suvienodinti su bendrais ES standartais ir direktyvomis. Vairuotojo pažymėjimas tapo ne tiesiog vietiniu dokumentu, o visoje Europoje pripažįstama griežtos kvalifikacijos kortele.
Taisyklės pasikeitė, bet vairuotojų įpročiai liko seni
Kol Lietuvos valstybinė egzaminavimo sistema per ketvirtį amžiaus evoliucionavo nuo pasivažinėjimo su policininku iki itin griežto, skaitmenizuoto europinio standarto, dalis vairuotojų savo žiniomis liko praėjusiame amžiuje. Žmogus, išlaikęs teises pagal senąją tvarką, kelyje vadovaujasi instinktais, kuriuos išsiugdė per kelis dešimtmečius kauptą patirtį keliuose.
Pasikeitė ne tik egzaminavimo standartai, bet ir pats eismas. Gatvėse atsiranda nauji ženklinimai, atskiros juostos dviračiams, keičiasi lenkimo, transporto priemonių statymo ir greičio ribojimo tvarka. Tai, kas buvo teisinga ir teisėta prieš dešimtmetį, šiandien kelyje gali virsti solidžia bauda. Būtent todėl „Via Lietuva“ jau spalio 8 dieną kviečia visus eismo dalyvius pasitikrinti žinias ir laikyti visuotinį Saugaus eismo egzaminą.
Žinomas vairavimo instruktorius ir saugaus eismo ekspertas Artūras Pakėnas pastebi, kad didžiausias pavojus kelyje kyla ne pradedantiesiems, o tiems, kurie šventai tiki, jog taisykles moka mintinai. Pasak jo, vairuotojų bendruomenėje vis dar gajus klaidingas mitas, jog teoriją kartotis privalu tik besimokantiems arba neseniai egzaminą išlaikiusiems žmonėms.
Didžiausias pavojus kelyje kyla ne pradedantiesiems, o tiems, kurie šventai tiki, jog taisykles moka mintinai.
„Realybėje dažniausiai žmogus taisykles žino tik iš tų laikų, kada pats laikė egzaminus. Jei teises išsilaikei prieš 15 ar 20 metų, tuomet ir vadovaujiesi tų laikų taisyklėmis“ , – pasakoja A. Pakėnas.
Štai 2019 m. pasikeitęs 75-asis Kelių eismų taisyklių punktas puikiai iliustruoja Lietuvos vairuotojų žinių spragas. Nuvažiuokite prie bet kurios reguliuojamos sankryžos ir pamatysite kaip degant pagrindiniam žaliam šviesoforo signalui pirmoje juostoje stovi automobilis, kurio vairuotojas laukia, kada užsidegs papildoma sekcija. O už jo nusidriekusi likusi automobilių virtinė palydi eismo dalyvį garso signalais.
Vairuotojai dešimtmečiais buvo mokomi: sekcija tamsi – važiuoti draudžiama. Tačiau prieš septynerius metus ši taisyklė buvo pripažinta netekusia galios ir ištrinta iš KET vadovėlių. Kartu panaikintas ir 164 punktas, kuris draudė tiesiog stovėti juostoje, iš kurios sukama, jei trukdai važiuojantiems iš paskos.
Tą pačią problemą pastebi ir A. Pakėnas. Anot instruktoriaus, daugybė vairuotojų vis dar neperpranta taisyklių, kurios sėkmingai galioja jau ne vienerius metus.
Skaudi vieta – apsisukimas šviesoforu reguliuojamoje sankryžoje.
„Kita skaudi vieta – apsisukimas šviesoforu reguliuojamoje sankryžoje. Pagal galiojančias taisykles, apsisukantis vairuotojas neturi pirmumo teisės ir privalo praleisti iš kitų krypčių pagal žalią signalą judančius eismo dalyvius, pavyzdžiui, sukančius į dešinę. Taip pat kyla nesusipratimų su viešojo transporto juostomis. Retas kuris skiria paprastą „A“ juostą nuo „A+“ ar juostos, pažymėtos papildomais elektromobilių bei motociklų simboliais“, – pasakoja A. Pakėnas.
Kasdienis maršrutas – vieta, kur ženklų nebepastebime
Kita didžiulė problema, pasak saugaus eismo specialisto, yra eismo dalyvių įprotis automobilyje „išjungti“ dėmesingumą kelio ženklams. Žmonės realiai akimis ženklų ieško ir jais vadovaujasi tik ten, kur aplinka jiems visiškai svetima – svetimame mieste ar užsienyje. Savo kasdieniuose, šimtus kartų pravažiuotuose maršrutuose vairuotojai važiuoja pagal savo nusistovėjusius įpročius. Instruktorius pasidalijo realiu pavyzdžiu iš savo praktikos, kai vedė kvalifikacijos kėlimo mokymus vienos įmonės darbuotojams.
„Keli iš jų kasdien į darbą Vilniaus Žvėryno rajonu važiuodavo 50 km/val. greičiu. Paklausti, kodėl pažeidinėja taisykles, jie nuoširdžiai nustebo ir pradėjo teisintis, kad Žvėryne 40 km/val. zona čia tikriausiai atsirado „tik vakar“, – pasakoja A. Pakėnas.
Anot pašnekovo, dažniausios paprasto vairuotojo žinių spragos slypi greičių ribojimų suvokime, sunkiau gaudosi jų galiojimo zonose, o skaudžiausios klaidos daromos miesto prieigose.
Dažniausios paprasto vairuotojo žinių spragos slypi greičių ribojimų suvokime.
„Puikus pavyzdys – įvažiavimas į Vilnių nuo A1 magistralės pusės. Tam tikrose atkarpose greitis būna ribojamas iki 70 ar 50 km/val. Vėliau tie konkretūs ženklai baigiasi, o papildomų greitį didinančių ženklų eismo ruože nėra. Dauguma vairuotojų šventai įsitikinę, kad galima vėl spausti 70 km/val. Bet jie pamiršta, kad jau kirsta miesto pradžios riba, todėl nesant kitų nurodymų privaloma važiuoti maksimaliu 50 km/val. greičiu“ , – teigė pašnekovas.
Ar šiandien išlaikytumėte teorijos egzaminą?
Paklaustas, kas nutiktų, jei šiandien vidutinį Lietuvos vairuotoją pasodintume laikyti oficialaus teorijos egzamino be jokio išankstinio pasiruošimo, A. Pakėno vertinimas griežtas: rezultatas būtų liūdnas, o teigiamo įvertinimo tikėtis neverta. Pasak jo, vien intuicijos ar ilgamečio vairavimo stažo čia neužteks, nes taisyklėse velnias slepiasi smulkiose detalėse.
Saugaus eismo egzaminas yra puiki ir labai reikalinga iniciatyva, skatinanti visus be išimties pasitikrinti save.
„Saugaus eismo egzaminas yra puiki ir labai reikalinga iniciatyva, skatinanti visus be išimties pasitikrinti save. Tačiau turiu lūkestį organizatoriams: neduokite vairuotojams painių, užsuktų klausimų. Užduotys turi būti orientuotos į realią kasdienybę, su kuria susiduriame keliuose. O vairuotojus skatinu atsiversti KET knygelę ir paspręsti testus internetu“ , – palinkėjo A. Pakėnas.
Vairavimo kultūra ir saugumas prasideda nuo labai paprasto, bet kartu ir sudėtingo žingsnio – gebėjimo pripažinti, kad nesam visažiniai. Juk keliuose mes ne vieni – kiekviena užmiršta taisyklė, kiekvienas nepastebėtas greičio ribojimo ženklas ar praleistas manevras kelia tiesioginį pavojų ne tik mums, bet ir aplinkiniams eismo dalyviams. Eismas yra gyvas, nuolat kintantis organizmas, kuris klaidų neatleidžia.
„Via Lietuva“ organizuojamas visuotinis Saugaus eismo egzaminas, vyksiantis spalio 8 dieną, nėra mokyklos kontrolinis, kuriame už blogą atsakymą gausite neigiamą pažymį. Priešingai – tai puiki, nemokama ir labai reikalinga iniciatyva, skirta gerinti Lietuvos eismo kokybę ir puiki proga įrodyti sau, kad jūsų vairuotojo pažymėjimas piniginėje guli pelnytai.
