Sekite 15min Google
Ar vaizdo registratoriai Lietuvoje teisėti?
Lietuvoje nėra bendro draudimo automobilyje naudoti vaizdo registratorių. Tačiau tai nereiškia neribotos teisės filmuoti aplinkinius, kaupti jų judėjimo istoriją ar platinti įrašus. Pasak teisininkės, svarbu, kas filmuojama, kokiu tikslu, kiek laiko saugoma ir kam medžiaga perduodama. Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija (VDAI) taip pat skiria asmeninį registratoriaus naudojimą nuo naudojimo profesiniais ar verslo tikslais.
Registratoriaus nereikia „įteisinti“ jį užregistruojant VDAI. Nuo 2018 m. gegužės 25 d. nebetaikoma ankstesnė duomenų valdytojų registravimo tvarka; bendro leidimo vaizdo įrangai įdiegti nereikia. Tačiau leidimo nereikėjimas neatleidžia nuo pareigos filmuoti teisėtai.
„Filmuoju sau, todėl BDAR man negalioja“ – ne visada
Anot R.Joskaudienės, jeigu įraše galima tiesiogiai ar netiesiogiai nustatyti žmogų, gali būti tvarkomi asmens duomenys.
„Tai ne tik veidas: reikšmingi gali būti balsas, buvimo vieta ar automobilio numeris, kai jis susiejamas su nustatomu fiziniu asmeniu. Asmens duomenimis laikomas ne pats automobilis, o informaciją su žmogumi siejantis ryšys“, – pabrėžė teisininkė.
BDAR 2 straipsnio 2 dalies c punktas numato išimtį išimtinai asmeninei ar namų ūkio veiklai. VDAI atstovė 2022 m. viešame paaiškinime nurodė, kad registratoriaus naudojimui tik asmeniniais, su verslu ar profesija nesusijusiais tikslais, pavyzdžiui, eismo įvykio aplinkybėms išsiaiškinti, BDAR nebūtų taikomas. Tačiau, pasak teisininkės, šio paaiškinimo nereikėtų suprasti kaip leidimo bet kokiam aplinkinių stebėjimui.
Europos Sąjungos Teisingumo Teismas 2014 m. gruodžio 11 d. byloje „Ryneš“, C‑212/13, išaiškino, kad nuolatinis vaizdo stebėjimas, apimantis ir viešąją erdvę, nepatenka į išimtinai asmeninės ar namų ūkio veiklos išimtį. Byla buvo apie namo kamerą, ne automobilio registratorių, tačiau jos principas svarbus ir vertinant kitą sistemingą filmavimą: vien asmeninio turto apsaugos tikslas dar nereiškia, kad duomenų apsaugos taisyklės netaikomos.
Todėl negalima kategoriškai teigti nei „BDAR taikomas kiekvienam privačiam registratoriui“, nei „asmeniniame automobilyje BDAR niekada negalioja“. Vertinama tikroji veikla, jos apimtis ir poveikis kitiems žmonėms.
Ką reiškia filmuoti proporcingai?
Kai taikomas BDAR, vien paaiškinimo „dėl saugumo“ nepakanka. Dažnai remiamasi BDAR 6 straipsnio 1 dalies f punktu – teisėtu interesu, tačiau reikia pagrįsti konkretų interesą, filmavimo būtinumą ir pusiausvyrą su filmuojamų žmonių teisėmis. Sutikimas nėra vienintelis galimas pagrindas, bet teisėtas interesas taip pat nėra leidimas filmuoti viską.
Europos duomenų apsaugos valdyba gairių 3/2019 35 punkte tiesiogiai aptaria automobilio registratorių: nuolatinio eismo ir šalia kelio esančių žmonių įrašinėjimo negalima pateisinti vien teorine galimybe, kad kada nors prireiks eismo įvykio įrodymų. Tai nėra visuotinis registratorių draudimas – tai perspėjimas dėl perteklinio filmavimo.
„Praktiškai verta rinktis trumpą automatinio perrašymo ciklą, įvykio suaktyvinamą išsaugojimą ir kuo mažiau pašalinių duomenų fiksuojantį kameros kampą. Vien ciklinis perrašymas teisėtumo negarantuoja, tačiau padeda nekaupti nereikalingo archyvo.
Garso įrašymą būtina vertinti atskirai: kelio situacijai nustatyti nebūtinai reikia visų salone vykstančių pokalbių. Kai taikomas BDAR, taip pat privalu tinkamai informuoti apie filmavimą ir apsaugoti įrašus nuo pašalinių prieigos“, – teigė R.Joskaudienė.
Pasak teisininkės, nėra universalios taisyklės, kad kiekvieno registratoriaus įrašus galima saugoti, pavyzdžiui, 30 dienų. „Terminas turi būti pagrįstas būtinybe. Konkretaus incidento medžiagą gali reikėti išsaugoti ginčui, tačiau tai nepateisina visų kitų kelionių įrašų kaupimo neribotai“, – teigė ji.
O jeigu automobilis stovi ir kamera filmuoja visą kiemą?
Parkavimo režimas nėra išimtis iš privatumo taisyklių.
„Praktinis pavyzdys. Siekiate apsaugoti automobilį nuo apgadinimo, tačiau kamera dieną ir naktį fiksuoja kaimyno duris, langus, svečius ir išvykimo laiką. Tokiu atveju reikia vertinti ne tik automobilio apsaugą, bet ir tai, ar pasirinktas stebėjimas nėra perteklinis, ar galima susiaurinti matymo lauką bei kitaip sumažinti poveikį kaimynui. Tokį vertinimą pagrindžia ir Lietuvos teismų praktikoje taikomi būtinumo bei proporcingumo kriterijai“, – nurodė R.Joskaudienė.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas byloje Nr. eA‑413‑789/2026 nagrinėjo kamerą privačiame sklype, kurios stebėjimo lauke buvo ir kito asmens naudojama servitutinė teritorija. Teismas pabrėžė: vien nuosavybės teisė į filmuojamą teritoriją nepanaikina duomenų apsaugos reikalavimų; būtina pagrįsti stebėjimo poreikį ir vertinti mažiau privatumą ribojančias priemones. Ši byla taip pat ne apie automobilio registratorių, tačiau jos principai reikšmingi sprendžiant, kiek aplinkos pagrįsta stebėti ir automobilio kamera.
Taksi, pavežėjimas, įmonės automobilis – jau ne vien asmeninis reikalas
„Praktinis pavyzdys. Pavežėjas savo automobilyje filmuoja keleivius, kad galėtų spręsti konfliktus. Tai, kad automobilis priklauso jam asmeniškai, nepaverčia su paslaugos teikimu susijusio filmavimo „namų ūkio veikla“. Reikia teisinio pagrindo, tinkamo informavimo, pagrįstos filmavimo apimties, saugojimo terminų ir duomenų saugumo. Informacinis lipdukas pats savaime nepateisina perteklinio filmavimo“, – aiškino R.Joskaudienė.
Pasak jos, darbdavio įrengta kamera taip pat nesuteikia neribotos teisės kontroliuoti vairuotoją ar jo asmeninį bendravimą. Darbo kodekso 27 straipsnis įpareigoja darbdavį gerbti darbuotojo privatų gyvenimą ir asmens duomenų apsaugą, o valdant darbo vietos technologijas negali būti pažeidžiamas asmeninio susižinojimo slaptumas.
Ar įrašą galima pateikti policijai, draudikui arba teismui?
„Taip, kai tam yra teisėtas pagrindas ir pateikiama reikalinga medžiaga. Įrašo perdavimas eismo įvykiui tirti ar reikalavimui pagrįsti nėra tas pats, kas viešas paskelbimas socialiniame tinkle. VDAI rekomendacijose taip pat aptariamas vaizdo įrašų teikimas policijai ir draudikams, pabrėžiant reikalingos apimties ribojimą“, – aiškino R.Joskaudienė.
Administracinių nusižengimų kodekso 569 straipsnis vaizdo ir garso įrašus numato tarp įrodinėjimo priemonių. Tačiau jų reikšmę vertina bylą nagrinėjantis pareigūnas ar teismas, atsižvelgdamas į visų aplinkybių visumą. Civilinio proceso kodekso 177 straipsnio 2 dalyje aiškiai kalbama apie nepažeidžiant įstatymų padarytus vaizdo ir garso įrašus. Vadinasi, įrašo naudingumas savaime nepanaikina jo gavimo teisėtumo klausimo.
„Praktinis pavyzdys. Užfiksavote susidūrimą arba pavojingą manevrą. Rekomenduotina išsaugoti originalų failą su reikšmingu laikotarpiu prieš įvykį ir po jo, pasižymėti vietą bei laiką. Jeigu registratoriaus laikrodis nustatytas klaidingai, tai paaiškinkite. Nemontuokite originalo taip, kad pasikeistų aplinkybių kontekstas – įrodinėjimui svarbu ne vien įspūdingas fragmentas, bet ir galimybė patikrinti, kas iš tikrųjų įvyko. Tai praktinės rekomendacijos, kylančios iš reikalavimo išsamiai ir nešališkai vertinti įrodymus“, – teigė teisininkė.
Pasak jos, apie galimą pažeidimą galima pranešti per ePolicija. Ir nepamirškite: pateiktas įrašas gali parodyti ne tik kito vairuotojo, bet ir jūsų pačių veiksmus – įrodymai vertinami ne vien pateikusio asmens naudai.
„Jis pažeidė taisykles, todėl galiu parodyti visiems“ – pavojinga klaida
Kito asmens galimas pažeidimas savaime nesuteikia neribotos teisės viešinti jo atvaizdą ar privačią informaciją. Civilinio kodekso 2.22 straipsnis saugo teisę į atvaizdą, o 2.23 straipsnis – privatų gyvenimą.
„Svarbi detalė: CK numato atvejus, kai sutikimo nereikia, įskaitant fotografavimą viešoje vietoje. Todėl teiginys „be sutikimo niekada negalima“ taip pat neteisingas. Tačiau vieša vieta nepanaikina visų apsaugos ribų: įstatymas neleidžia tokio atvaizdo demonstravimo, kuris pažemintų žmogaus garbę, orumą ar dalykinę reputaciją“, – pabrėžė R.Joskaudienė.
Pasak jos, viešinimas visuomenės informavimo tikslais vertinamas atskirai. ESTT 2019 m. vasario 14 d. byloje „Buivids“, C‑345/17, nagrinėjusioje policijos pareigūnų filmavimą ir įrašo paskelbimą internete, nurodė, kad veikla gali būti laikoma žurnalistine, kai jos tikslas – visuomenei atskleisti informaciją, nuomones ar idėjas. Tai turi būti nustatyta pagal konkrečias aplinkybes, o ne vien įrašo autoriaus pareiškimą „informuoju visuomenę“.
„Praktinis pavyzdys. Užtušavote automobilio numerį, bet palikote vairuotojo veidą, balsą ir komentare parašėte, kur jis dirba. Tai dar nėra anoniminis įrašas: žmogus gali likti atpažįstamas iš kitų duomenų. Vien numerio paslėpimas ne visada išsprendžia privatumo problemą“, – aiškino ji.
Kokios filmuojamo žmogaus teisės ir kokia gali būti atsakomybė?
Kai taikomas BDAR, žmogus gali prašyti informacijos apie jo duomenų tvarkymą, susipažinti su duomenimis, o esant nustatytoms sąlygoms – prieštarauti tvarkymui ar prašyti juos ištrinti. Pažeistas teises galima ginti priežiūros institucijoje pagal jos kompetenciją arba teisme.
„Tačiau reikalavimas „ištrink, nes aš nesutinku“ nėra automatinis įpareigojimas sunaikinti eismo įvykio įrodymą. BDAR 17 straipsnio 3 dalies e punktas numato išimtį, kai duomenų reikia teisiniams reikalavimams pareikšti, vykdyti ar apginti.
Už neteisėtą duomenų tvarkymą gali būti taikomas papeikimas, nurodymas nutraukti ar apriboti tvarkymą, ištrinti duomenis arba administracinė bauda. Priemonė parenkama pagal konkretaus pažeidimo aplinkybes – nėra vienos universalios „baudos už registratorių“, – aiškino R.Joskaudienė.
Pažeidus teisę į atvaizdą ar privatų gyvenimą, gali atsirasti pareiga nutraukti pažeidimą ir, esant civilinės atsakomybės sąlygoms, atlyginti turtinę bei neturtinę žalą. O kai kamera naudojama neteisėtai, pasak teisininkės, informacijai apie privatų gyvenimą rinkti ir nustatomi nusikalstamos veikos požymiai, gali būti aktualus ir Baudžiamojo kodekso 167 straipsnis. Tai nereiškia, kad kiekvienas kelio įrašas yra nusikaltimas.
„Svarbiausia taisyklė: registratorius gali būti jūsų teisių gynimo priemonė, bet neturėtų tapti aplinkinių sekimo ar viešo žeminimo įrankiu. Užfiksuoti aplinkybes – ne tas pats, kas viešai nuteisti žmogų“, – teigė teisininkė.
Bendro pobūdžio teisinė informacija. Konkretaus filmavimo teisėtumas priklauso nuo jo tikslo, apimties, techninių nustatymų ir įrašų naudojimo aplinkybių.
