Sekite 15min Google
Tačiau šiemet keliaujantiems į pajūrį teks dalytis keliu ne tik su didesniu automobilių srautu – magistralėje vyksta intensyvūs remonto darbai, dėl kurių dalyje ruožų keičiasi eismo organizavimas, siaurėja eismo juostos ir ribojamas greitis.
Šiemet „Via Lietuva“ dviejose pagrindinėse šalies transporto arterijose – Vilnius–Kaunas–Klaipėda (A1) ir Vilnius–Panevėžys (A2) – numačiusi sutvarkyti daugiau kaip 120 km kelių ruožų ir 24 tiltus bei viadukus. Nemažai darbų vyksta būtent A1 kelyje, todėl keliaujantiems į pajūrį tenka pravažiuoti ne vieną remontuojamą atkarpą.
Kad šie darbai vairuotojams tampa papildomu išbandymu, pastebi ir draudimo bendrovė BTA – draudikų duomenimis šią vasarą automobiliai kliudė laikinus ir betoninius atitvarus, remontuojamuose ruožuose buvo apgadintos padangos bei ratlankiai, transporto priemones apgadino akmenukai ir kiti ant važiuojamosios dalies patekę objektai. Teko susidurti ir su pavojingesnėmis situacijomis, kai susiaurėjusiose ar pasikeitusiose eismo juostose susidūrė kelios transporto priemonės.
Remonto zonose nutikę įvykiai – tik dalis vasaros žalų keliuose. BTA duomenimis, nuo birželio iki rugpjūčio bendrovė pagal KASKO draudimą klientams jau išmokėjo beveik 7 mln. eurų, o pagal privalomąjį vairuotojų civilinės atsakomybės draudimą – beveik 9 mln. eurų. Bendra šių dviejų rūšių draudimo išmokų suma šią vasarą jau siekia beveik 16 mln. eurų.
„Vienas labiausiai įsiminusių šios vasaros atvejų – automagistralėje susidūrę keturi automobiliai. Priekyje važiavusiai transporto priemonei pradėjus staigiai stabdyti, situacija grandine persidavė iš paskos važiuojantiems vairuotojams. Automagistralėje tam kartais užtenka kelių sekundžių. Todėl čia svarbu ne tik pačiam laikytis taisyklių, bet ir vairuoti taip, kad savo veiksmais nepriverstume kitų staigiai stabdyti ar keisti važiavimo krypties“, – sako BTA draudimo žalų reguliavimo departamento direktorė Karolina Emanuelė Karpova.
Remontuojamuose ruožuose – nelieka vietos klaidai
Pasak K. E. Karpovos, važiuojant remontuojamu automagistralės ruožu vairuotojui vienu metu tenka stebėti daugiau dalykų nei įprastai: gali keistis juostų trajektorija ir ženklinimas, mažėti leistinas greitis, siaurėti važiuojamoji dalis, o šalia automobilio atsirasti betoniniai atitvarai.
Ypač atsargiai reikėtų važiuoti greta sunkiasvorių transporto priemonių. Sunkvežimiui ar autobusui susiaurėjusioje juostoje lieka mažiau erdvės manevruoti, o jų vairuotojų matymo lauke yra didesnių aklųjų zonų.
„Jeigu važiuojate greta vilkiko ir matote, kad juostos siaurėja ar keičiasi jų trajektorija, verta pagalvoti ne apie tai, ar dar spėsite jį aplenkti, o apie tai, kur trauksitės, jei situacija netikėtai pasikeis.
Remontuojamame ruože reikėtų vengti ilgai važiuoti lygiagrečiai sunkiasvorei transporto priemonei, ypač atsidūrus tarp jos ir betoninio atitvaro“, – pataria K. E. Karpova.
Svarbus ir laikinas kelio ženklinimas – net gerai pažįstant kelią nereikėtų važiuoti „iš atminties“, mat remonto metu įprasta eismo trajektorija gali būti pasikeitusi, todėl būtina sekti tuo metu galiojančius ženklus ir ženklinimą.
Ne tik atitvarai – žalos ir dėl to, kas atsiduria ant kelio
BTA šią vasarą registravo ir ne vieną žalą, kai automobiliai nukentėjo nuo ant važiuojamosios dalies atsidūrusių objektų.
Vienu atveju nuo sunkvežimio krovinio nukritusi detalė atsidūrė ant kelio ir lengvasis automobilis nebespėjo jos išvengti. Kitu atveju remontuojamame ruože nuo kelio pakeltas akmenukas įskėlė priekinį stiklą. Fiksuota ir žalų, kai vairuotojai pervažiavo kelyje gulėjusius daiktus ar nelygią kelio dangą ir apgadino automobilio dugną, padangas ar ratlankius.
„Važiuojant dideliu greičiu ir kliūtį pastebėjus vėlai, pasirinkimų lieka labai mažai. Staigus vairo pasukimas gali sukelti dar pavojingesnę situaciją. Todėl remonto ruožuose ypač svarbus ne tik mažesnis greitis, bet ir didesnis atstumas iki priekyje važiuojančio automobilio – jis suteikia geresnį matomumą ir daugiau laiko sureaguoti“, – pažymi K. E. Karpova.
„Neskubėk ir būsi pirmas“
Ilgąjį savaitgalį prie kelio darbų prisidės ir didesnis automobilių srautas. Todėl kelionei į pajūrį verta iš anksto numatyti daugiau laiko ir nesistengti remontuojamuose ruožuose susigrąžinti dėl spūsčių prarastų minučių.
Sklandžiam eismui svarbu ir tinkamai pasirinkti eismo juostą – esant galimybei reikėtų važiuoti dešiniąja, o kairiąją palikti lenkimui ir kitiems manevrams. Be reikalo užsibuvus kairiojoje juostoje, už automobilio gali pradėti formuotis kolona, o nekantrūs vairuotojai – imtis rizikingų manevrų.
Viena dažniausių situacijų – pasivijus lėčiau važiuojantį automobilį prie jo priartėti vos per kelis metrus, mirksėti šviesomis ar bandyti spausti vairuotoją trauktis. Važiuojant dideliu greičiu toks elgesys itin pavojingas. Jei priekyje važiuojantis vairuotojas dėl spūsties, kliūties ar kitos netikėtos situacijos staigiai stabdo, iš paskos važiuojančiam automobiliui gali paprasčiausiai nebeužtekti nei laiko, nei kelio sustoti.
BTA šią vasarą registravo ne vieną panašų atvejį. Pavyzdžiui, birželį automagistralėje Vilnius–Kaunas–Klaipėda vienas vairuotojas spėjo sustoti, kai priekyje važiavęs automobilis staigiai stabdė, tačiau į jo automobilio galą atsitrenkė iš paskos važiavusi transporto priemonė.
„Saugus atstumas nėra tuščia erdvė, kurią būtina kuo greičiau užpildyti. Tai yra laikas reakcijai. Kuo didesnis greitis, tuo labiau to laiko reikia.
Spaudimas kitam vairuotojui važiuojant arti jo galo problemos neišsprendžia – tik sumažina abiejų galimybes išvengti avarijos“, – teigia K. E. Karpova.