Ekspertai pabrėžia, kad pažeidimų prevencija kol kas neveikia tinkamai, nors priemonių apsaugoti kelius yra ne viena, bei siūlo viršsvorio kontrolei pasitelkti inovacijas.
„Remiantis už kelių saugą atsakingų institucijų pateikiamais duomenimis, apie ketvirtadalis tikrinamų krovininių transporto priemonių viršija leistinas svorio ribas.
Šiandien veikiantis kontrolės modelis leidžia nustatyti pažeidimus, tačiau nesukuria pakankamo prevencinio efekto. Dalis transporto priemonių sėkmingai išvengia patikrinimų, o pažeidimų administravimas dažnai vyksta rankiniu būdu“, – teigia Transporto inovacijų asociacijos (TIA) vadovė Rugilė Andziukevičiūtė-Buzė.
Pasigenda išmanių sprendimų
Ji pabrėžia, kad pagrindinis prevencijos tikslas turi būti ne didesnės baudos, o skaidri, tikslinė, į pažeidėjus nukreipta neišvengiama kontrolė, kuri kuo mažiau trikdytų logistikos procesus.
TIA siūlo pereiti prie išmanios kontrolės modelio (angl. smart enforcement), kurio pagrindas – judančių transporto priemonių automatinės svėrimo sistemos (WIM), diegiamos kartu su automatinėmis valstybinių numerių atpažinimo sistemomis. Jos leistų tikrinti visą transporto srautą realiuoju laiku ir automatiškai formuoti pažeidimo protokolus.
Ne mažiau svarbi kryptis – vieninga duomenų ekosistema, kurioje būtų sujungti svėrimo sistemų, tarptautinių krovinių vežimo leidimų, šiuo metu diegiamos e-tolling, kelių būklės, eismo srautų ir kontrolės rezultatų duomenys.
Pasak R. Andziukevičiūtės-Buzės, tokios platformos kaip SVORIS.LT ateityje turėtų būti naudojamos ne tik pažeidimų fiksavimui, bet ir prevencijai, rizikos valdymui.
„Svarbią vietą ateityje turėtų užimti dirbtinis intelektas (DI), kuris galėtų būti naudojamas rizikos modeliavimui, kontrolės planavimui bei infrastruktūros apsaugai. Taip pat vis aktualesnis tampa klausimas dėl duomenų apsikeitimo su pačiomis transporto priemonėmis. Šiuolaikinių vilkikų borto kompiuteriai jau dabar renka informaciją apie svorį, apkrovas ir maršrutus, tad tik laiko klausimas, kada toks modelis taps visuotinis“, – sako ji.
Keliai galėtų „kalbėti“ su transporto priemonėmis
Šiuos duomenis turi tiek sunkvežimių gamintojai, tiek transporto priemonių savininkai ar vežėjai. Visgi praktinį jų panaudojimą riboja duomenų apsaugos reguliavimas, tad jų perdavimas institucijoms ar kitoms šalims be savininko sutikimo yra apsunkintas, sako „Scania Lietuva“ vadovas Darius Snieška.
„Automobilių svorio ir ašių apkrovimo duomenys galėtų būti integruojami į kelių infrastruktūros sistemas, perduodami realiu laiku atsakingoms institucijoms ar naudojami prevencinei kelių apsaugai. Sukūrus aiškią duomenų naudojimo ir apsikeitimo tvarką, būtų galima efektyviau kontroliuoti kelių apkrovas bei mažinti žalą kelių infrastruktūrai“, – teigia jis.
IT ir verslo konsultacijų bendrovės „CGI Lithuania“ konsultavimo paslaugų vadovas Audrius Pozingis pritaria, kad transporto priemonėse jau esančių jutiklių įveiklinimas galėtų duoti reikšmingą proveržį saugant kelius. Kartu jis siūlo plėsti mobilių svėrimo postų tinklą bei efektyviau išnaudoti jau veikiančias informacines sistemas, užtikrinant glaudesnį jų tarpusavio duomenų apsikeitimą.
„Esamos kelių vaizdo stebėsenos sistemos jau šiandien galėtų būti pritaikytos papildomoms funkcijoms, pavyzdžiui, draudžiamo sunkiasvorio transporto eismo pažeidimų nustatymui. Toks sprendimas sumažintų kontrolės vengimo atvejų skaičių bei leistų automatizuoti pažeidimų administravimą“, – sako A. Pozingis.
Jo nuomone, viena opiausių problemų išlieka nevienodas atsakomybės taikymas pažeidėjams, o dalis transporto priemonių valdytojų, ypač užsienio, vis dar išvengia atsakomybės. Tai spręsti būtų galima stiprinant pažeidimų duomenų apsikeitimą tarptautiniu mastu bei vykdant griežtesnę pasienio kontrolę.
Viešojoje erdvėje taip pat dažnai akcentuojama sunkesnių elektromobilių keliama papildoma apkrova keliams, tačiau D. Snieška pabrėžia, kad pagrindinė problema nėra elektra varomi sunkvežimiai.
„Didžiausią žalą kelių dangai daro ne pati transporto priemonės masė, o netolygus svorio pasiskirstymas ir perkrautos ašys. Kai ant vienos ašies tenkanti apkrova viršija leistinas ribas, kelio danga pradeda deformuotis dėl itin didelio slėgio mažame plote.
Dėl šios priežasties nemažai Europos valstybių ieško alternatyvių sprendimų – vietoje griežto bendros masės ribojimo leidžia eksploatuoti ilgesnius ir daugiau ašių turinčius transporto junginius“, – pasakoja jis.
Investuoja į svėrimo sistemas
Susisiekimo ministerijos duomenimis, judančių transporto priemonių svėrimo technologija Lietuvoje šiuo metu taikoma trijuose kontrolės postuose: A1 kelyje Vilnius–Kaunas–Klaipėda, A5 kelyje Kaunas–Marijampolė–Suvalkai bei A6 kelyje Kaunas–Zarasai–Daugpilis.
2019–2024 m. šiuose postuose buvo pasverta daugiau kaip 92 mln. transporto priemonių, iš kurių 21,7 proc. sudarė krovininis transportas. Analizė parodė, kad 2024 m. iš viso apie 25 proc. krovininių transporto priemonių viršijo leistinas bendrosios masės arba ašių apkrovas.
Anot ministerijos, tokiu atveju vienos didžiausių rizikų keliams – spartesnis dangos nusidėvėjimas, provėžų formavimasis, dangos deformacijos ir trumpėjantis kelių eksploatavimo laikas.
„Via Lietuva“ paskelbė viešąjį pirkimą 6 naujų judančių transporto priemonių svėrimo sistemų magistraliniuose keliuose įsigijimui. Šiuo pirkimu bus siekiama užtikrinti sunkiasvorio transporto svorio kontrolę pagrindiniuose valstybinės reikšmės keliuose. Ateityje vis didesnę reikšmę turės realaus laiko stebėsenos sprendimai, duomenų analitika ir išmaniosios kelių būklės stebėjimo sistemos, kurios leistų anksčiau identifikuoti rizikas ir efektyviau planuoti prevencinius veiksmus“, – teigiama ministerijos komentare.
Vis dėlto ministerija akcentuoja, kad technologiniai sprendimai turėtų papildyti, o ne visiškai pakeisti fizinę kelių priežiūrą ir specialistų vertinimą.
TIA vadovė R. Andziukevičiūtė-Buzė priduria, kad svarbiausia sumodeliuoti tokią prevencijos sistemą, kuri leistų sugaišti kuo mažiau laiko stabdant vilkikus, pildant dokumentus bei trukdant transporto eismą.
„Už saugų ir teisėtą krovinių gabenimą kelyje privalo atsakyti ne tik vairuotojas, bet ir visi tiekimo dalyviai: siuntėjas, krovėjas bei užsakovas. Kaip rodo pasaulinė reguliavimo praktika, tik atsakomybės ir baudų neišvengiamumas gali duoti prevencinį užkardymo poveikį. Tokią atsakomybės grandinę visų pirma galėtų užtikrinti skaitmeniniai įrankiai ir automatizuotos patikros sistemos, kurios leistų procesus stebėti realiu laiku ir padėtų iš anksto identifikuoti pažeidėjus“, – pažymi ji.
