„Mūsų šalies oro uostais besinaudojančių keleivių daugėja fantastišku greičiu. Tai lemia ir dabartinės gyvenimo bei verslo vystymo sąlygos, ir vis didėjantis žmonių mobilumas. Svarbu ir tai, kad Lietuva tampa vis patrauklesnė užsienio piliečiams. Šiais metais, kai esame išrinkti į pasaulio kelionių patarėjo „Lonely Planet“ ir amerikietiškojo verslo žurnalo „Forbes“ lankytinų šalių trejetuką, tikimės sulaukti dar didesnio srauto atvykstančiųjų“, – sako Lietuvos oro uostai generalinis direktorius Gediminas Almantas.
Keliaujančiųjų sparčiai daugėjo visuose trijuose Lietuvos oro uostuose: Vilniaus oro uostas pernai aptarnavo 2,9 mln. keleivių, Kauno – 724 tūkst. ir Palangos – 133 tūkst.
Palyginti su 2013-aisiais, skrydžių iš Lietuvos ir į ją per praėjusius metus padaugėjo 10 proc. Praėjusiais metais visi trys Lietuvos oro uostai priėmė ir išleido 47 tūkst. skrydžių.
Didžiausią perskraidintų keleivių augimą praėjusiais metais generavo avialinijos „Wizz Air“, „Turkish Airlines“ ir „SAS“.
Populiariausios Vilniaus oro uosto reguliarių skrydžių kryptys praėjusiais metais buvo Londonas, Frankfurtas ir Ryga. Kauno oro uoste ypač paklausios buvo įvairios vasaros atostogų kryptys, o Palangos oro uoste lydere išlieka Kopenhaga.
Pabrėžtina, kad pagal bendras pasaulio aviacijos vystymosi tendencijas, kai vertinamas keleivių skaičiaus ir BVP augimo santykis, Lietuva yra viršutinėje pozicijoje šalia Jungtinių Arabų Emyratų, Turkijos ar Tailando. Tai svarbus makroekonominis rodiklis ir labai garbinga pozicija šalia dabartinių aviacijos rinkos grandų. Lietuvos oro uostų keleivių skaičiaus kilimas triskart viršija šalies BVP augimą. Minėtas rodiklis rodo šalies augimo tempus bei potencialą pasauliniame kontekste.
2014 metų liepos 1 d. VĮ Tarptautinis Vilniaus oro uostas, valstybės įmonė „Kauno aerouostas“ ir valstybės įmonė Tarptautinis Palangos oro uostas reorganizuotos prijungimo būdu.
