„Rail Baltica“ – svarbiausias strateginis projektas geležinkelių srityje, leisiantis sujungti Lietuvą su Vakarų Europa ir Baltijos šalimis. Šis žemės paruošimo etapas ypač svarbus sėkmingam tolesniam geležinkelio statybos etapui. Galime pasidžiaugti, kad žemės perėmimo visuomenės reikmėms procedūros, nepaisant karantino iššūkių, buvo atliktos labai sklandžiai. Esame dėkingi Nacionalinei žemės tarnybai ir Registrų centrui už glaudų ir atsakingą bendradarbiavimą įgyvendinant šį projektą“, – sako susisiekimo viceministrė Loreta Maskaliovienė.
Siekiant nutiesti europinės vėžės geležinkelio „Rail Baltica“ ruožą nuo Kauno iki Lietuvos–Latvijos sienos, žemės paėmimas visuomenės reikmėms vyko penkių Lietuvos rajonų savivaldybėse – Kauno, Jonavos, Kėdainių, Panevėžio ir Pasvalio. Dėl žemės paėmimo procedūrų specifikos bei paties projekto sudėtingumo žemės paėmimas visuomenės reikmėms buvo vykdomas dviem etapais. Pirmojo etapo metu buvo paimti žemės sklypai geležinkelio linijai tiesti, o antrojo – vietinės reikšmės automobilių keliams tiesti ir rekonstruoti.
Per pirmąjį etapą Kauno, Jonavos, Kėdainių, Panevėžio ir Pasvalio rajonuose visuomenės poreikiams paimtos privačios ir valstybinės žemės plotas sudaro 1184,7 ha.
2020 metų pabaigoje užbaigus visus teisinius formalumus, „LTG Infra“ perėmė geležinkelio „Rail Baltica“ ruožui nuo Kauno iki Lietuvos–Latvijos sienos tiesti būtinos žemės valdymą. Žemės sklypai buvo perduoti patikėjimo teise pagal turto patikėjimo sutartis.
Antrojo etapo metu vietinės reikšmės automobilių keliams tiesti ir rekonstruoti paimta 368,4 ha. žemės.
Žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektas buvo parengtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. sausio 11 d. nutarimu Nr. 31 „Dėl Europinio standarto geležinkelio linijos Kaunas–Lietuvos ir Latvijos valstybių siena specialiojo plano patvirtinimo ir žemės paėmimo visuomenės poreikiams Europinio standarto geležinkelio linijai Kaunas–Lietuvos ir Latvijos valstybių siena nutiesti procedūros pradžios“.
„Rail Baltica“ yra plyno lauko geležinkelio transporto infrastruktūros projektas, kurio tikslas – integruoti Baltijos šalis į Europos geležinkelių tinklą. Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje bus nutiesta 870 km greitojo elektrifikuoto geležinkelio dvikelio, kuriuo traukiniai važiuos iki 249 km/val. greičiu. Projektą užbaigti planuojama iki 2026 m. pabaigos.
