Maža kaina - didelė vertė. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

Artėjantys metai Klaipėdos uostui turėtų būti geresni, dėl 2015-ųjų baiminamasi

Prognozuojama, kad šiais metais Klaipėdos jūrų uoste bus perkrauta per 34 mln. tonų krovinių – kiek mažiau nei praėjusiais metais. Specialistai šį mažėjimą sieja su sumenkusiu naftos bei žemės ūkio produkcijos srautu per Lietuvos uostą.
Klaipėdos uostas
Klaipėdos uostas / Aurelijos Kripaitės/15min.lt nuotr.

Per pirmuosius dešimt šių metų mėnesių perkrauta 28,7 mln. t krovinių. Prognozuojama, kad šiemet Klaipėdos uostas bus perkrovęs 34 mln. t – 1 mln. t mažiau nei praėjusiais metais. 2011-ieji Klaipėdos uosto kompanijoms buvo rekordiniai – tuomet buvo perkrauta beveik 36,6 mln. t krovinių. Skaičiuojama, kad viena perkrauta tona duoda apie 11,23 Lt grąžos.

Rodiklius mažino naftos produktai

„Menkesnę krovą lėmė sumažėjusi naftos bei žemės ūkio, konkrečiau grūdų, produkcijos krova. Šiemet, palyginus su praėjusiais metais naftos produktų perkrauta 0,5 mln. t mažiau. Apyvartą didino metalo rūdos bei konteinerizuoti kroviniai“, – aiškino Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos Rinkodaros ir administracijos direktorius Artūras Drungilas. 

Grūdų produkcijos mažėjimas siejamas su kritusiomis kainomis rinkose – laukiama, kada kainos pakils ir bus galime eksportuoti derlių. Naftos produkcijos mažėjimas Klaipėdos uoste siejamas ne tik su sumenkusiu tranzitu, bet ir su bendrovės „Klaipėdos naftos“ sutartimis su „Lukoil“ grupės įmone „Litasco“ dėl talpyklų nuomos. „Tai viena iš priežasčių, kodėl sumažėjo naftos produktų. Valstybė mano požiūriu patiria nuostolius – „Lietuvos geležinkeliai“ dėl šios sutarties galėjo netekti apie 10 mln. Lt, Klaipėdos uostas – 2 mln. Lt“, – aiškino Klaipėdos uosto direkcijos vadovas Arvydas Vaitkus. 

Regione – persiskirstymas

„Išanalizavę krovą visame regione, matome, kad šiemet perkrauta per 600 tūkst. t daugiau nei pernai. Iš esmės galima sakyti, kad augimo nėra. Tačiau matome, kad vyksta akivaizdus krovinių persiskirstymas“, – aiškino A.Drungilas.

Labiausiai krova augo Rusijos uoste Ust Lugoj. Čia krova išaugo 13,6 mln. t ir šiais metais siekia 51,4 mln. t.  Labiausiai spartų krovos augimą lėmė anglies ir naftos produktų krova.

Kituose Rusijos uostuose – Primorske ir Sankt Peterburge – krova sumažėjo beveik 11 mln. t. Krova mažėjo ir Rygos, Ventspilio, Liepojos bei Talino uostuose.

Klaipėdos uostas kartu su Būtinge tarp visų Baltijos regiono uostų užima ketvirtąją vietą.

Kitiems metams – geresnės prognozės

Apie ekonomistų stebimą vartojimo atsigavimą byloja ir Klaipėdos uoste auganti konteinerių krova. Būtent vartojimo prekės dažniausiai keliauja konteineriais. Prognozuojama, kad prieš šventes konteinerių srautas didės.

Šiemet uoste pasiekta 164 mln. Lt apyvarta – maždaug 4,6 mln. Lt daugiau nei pernai.

Uosto direkcijos atstovai prognozuoja, kad išgilinus uosto akvatoriją prie krantinių, kitąmet galima tikėtis geresnių krovos rezultatų.

Tačiau 2015-uosius vertinama atsargiau – nuo tų metų laivams, plaukiojantiems Baltijos jūros baseine, įsigalios nauji reikalavimai naudoti aplinkai mažiau kenksmingus degalus.

Dėl šios priežasties gali pabrangti prekių gabenimas laivais, todėl dalis bus nukreipta sausuma.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Miškasodyje dalyvavę „Herbalife“ nepriklausomi partneriai pagerino savo pačių rekordą – pasodino daugiau nei 3 tūkst. medžių
Reklama
„Teleloto“ studija virs podiumu
Reklama
Šimtai vyrų kasdien susiduria su erekcijos sutrikimais ar net prostatos vėžio diagnoze – kaip to išvengti?
Reklama
Pirmą kartą per beveik penkiolika metų fiksuotas verslo ginčų augimas – ką tai reiškia verslui?
Užsisakykite 15min naujienlaiškius