„Vadovavomės ekonomine logika. Kiekvienu atveju pragmatiškai apskaičiuojama ir nusprendžiama, per kurį uostą patraukliau vežti prekes. Akivaizdu, kad dėl įvairių priežasčių, pirmiausia dėl siūlomos gabenimo ir perkrovos kainos, taip pat dėl patogumo, dėl logistikos ir taip toliau, bene patraukliausi pasiūlymai gaunami iš Lietuvos ir Latvijos. Taigi nusvėrė ekonominiai dalykai. Dabartinėmis sąlygomis kiekviena kapeika turi būti pragmatiškai apskaičiuota, nes kapeika, kaip sakoma, rublį atneša“, – interviu „Verslo žinioms“ teigė A.Gurjanovas.
Pasak jo, 35 proc. Klaipėdos uoste perkraunamų krovinių yra baltarusiški, dar prieš kelerius metus baltarusiškų krovinių mastai siekė apie 8,9 mln. tonų, dabar –13 mln. tonų.
„Iš dalies tai sietina su Baltarusijos Klaipėdos uoste įsigyta dalimi infrastruktūros. Kaip tarėmės su lietuviška puse, jeigu mes įsigyjame dalį terminalo pajėgumų, stengiamės tokia galimybe maksimaliai pasinaudoti. Štai pernai apie 93 proc. Baltarusijoje išgaunamo kalio, išvežamo į trečiąsias šalis, buvo transportuota per Klaipėdos uostą“,–- teigė A.Gurjanovas.
