„Realių žingsnių pasukti krovinius iš Klaipėdos kol kas nematome“, – dienraščiui sakė Klaipėdos konteinerių terminalo (KKT) direktorius Vaidotas Šileika, prognozuojantis, kad tokie pokyčiai galėtų labiausiai paveikti valstybines Baltarusijos įmones, eksportuojančias prekes per Klaipėdos uostą, o didžiausios ekonominės naudos ieškantiems privataus verslo subjektams tai galėtų padaryti mažesnę įtaką.
„Kalbant apie tokius krovinius kaip trąšos ar naftos produktai, negalime atmesti galimybės, kad gali būti priimti sprendimai ir pateikti nurodymai valstybinėms įmonėms pakeisti perkrovimo ir eksporto uostus. Šito galbūt nereikėtų atmesti“, – apibendrina KTT vadovas.
Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos rinkodaros ir bendrųjų reikalų direktorius Artūras Drungilas sako, kad Klaipėdos uosto kompanijos sėkmingai plėtoja bendradarbiavimą su Baltarusijos partneriais, oLatvijos aktyvumas konkurencinėje kovoje dėl baltarusiškų krovinių jo nestebina, nes tokia tendencija yra stebima gana seniai.
Pasak jo, Klaipėdos uoste baltarusiški kroviniai sudaro apie trečdalį uosto tranzitinių krovinių apyvartos, o Statistikos departamento duomenimis, 2018 metų antrąjį ketvirtį net 62,8 proc. visų geležinkeliu į Lietuvą įvežtų ir išjos išvežtų krovinių sudarė Baltarusijos kroviniai.
V. Šileikos teigimu, KKT į Baltarusiją arba iš jos vežami kroviniai sudaro apie ketvirtadalį visos terminalo krovos ir jų apimtis turi tendenciją augti.
