„Susitarimas siunčia labai svarbią žinią Europos Sąjungos partneriams – Baltijos šalys susivienijo ir pateikė aiškius įsipareigojimus šį strateginį infrastruktūros projektą įgyvendinti. Dabar itin svarbu užtikrinti tinkamą europinę paramą projekto „Rail Baltica“ įgyvendinimui ir kitoje finansinėje perspektyvoje – po 2020 metų“, – Vyriausybės spaudos tarnybos pranešime teigė S.Skvernelis.
Anot pranešimo, susitarimu Vilniaus jungtis įtvirtinama kaip integrali „Rail Baltica“ dalis, taip pat pabrėžiama, kad projektas būtų įgyvendintas iki 2025 metų pabaigos ir naująja vėže būtų galima naudotis 2026-aisiais.
Susitarimas bus pateiktas ratifikuoti Lietuvos, Latvijos ir Estijos parlamentams.
Susitarimas bus pateiktas ratifikuoti Lietuvos, Latvijos ir Estijos parlamentams.
Lietuvos Vyriausybė praėjusią savaitę pritarė susitarimo dėl „Rail Baltica“ projektui – S.Skvernelis tuomet teigė, kad nesutarimų tarp valstybių nebeliko. Susitarimą dar turės ratifikuoti trijų šalių parlamentai.
Susitarime apibrėžti bendri techniniai parametrai, maršrutas bei projekto įgyvendinimo terminai, statybų sąlygos, jų vykdytojas bei bendros įmonės „RB Rail“ vaidmuo, įgyvendinant preliminarias sąlygas bei tiesiant vėžę, statybų finansavimas.
Bendros Baltijos šalių įmonės „RB Rail“ valdybos pirmininkė Baiba Rubesa pernai lapkritį sakė, kad Lietuva, Latvija ir Estija susitarimą turėtų pasiekti per pusmetį, tokiu atveju būtų lengviau įrodyti Europos Komisijai, kad projektas stumiasi į priekį. Tai padėtų prašyti finansavimo projektui po 2020 metų.
Mažesnio „Rail Baltica“ finansavimo nesibaimina
Trijų Baltijos šalių premjerai, antradienį Taline pasirašę susitarimą dėl europinės geležinkelio vėžės „Rail Baltica“ plėtros, nesibaimina, kad po 2020 metų Europos Sąjunga projektui gali skirti mažiau paramos nei dabar.
Estijos premjeras antradienį tikino nematantis priežasčių, kodėl kitoje finansinėje perspektyvoje turėtų būti skiriama mažesnė ES parama.
„Šiandien aš nematau priežasčių bijoti, kad pasikeis finansavimo schema. Trys Baltijos valstybės pareiškė, kad mes norime tęsti projektą, mums tai žymi istorinę sąjungą tarp trijų Baltijos valstybių“, – spaudos konferencijoje Taline teigė Juris Ratas.
Anot jo, jeigu finansavimo schema pasikeistų ir „Rail Balticai“ būtų skiriama mažesnė nei 81 proc. ES parama, Baltijos šalys turėtų sėsti prie stalo ir kalbėtis, ką daryti toliau.
Latvijos premjeras Maris Kučinskis tikino, kad projektas judės į priekį, nes „kelio atgal nebėra“.
Latvijos premjeras Maris Kučinskis tikino, kad projektas judės į priekį, nes „kelio atgal nebėra“.
Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Donaldas Tuskas spaudos konferencijoje pabrėžė kaip lenkas suprantantis projekto svarbą ne tik Baltijos šalims ir Lenkijai, bet visai Europai: „Galite manimi pasikliauti šiame procese“.
„Susitarimas siunčia labai svarbią žinią Europos Sąjungos partneriams – Baltijos šalys susivienijo ir pateikė aiškius įsipareigojimus šį strateginį infrastruktūros projektą įgyvendinti. Dabar itin svarbu užtikrinti tinkamą europinę paramą projekto „Rail Baltica“ įgyvendinimui ir kitoje finansinėje perspektyvoje – po 2020 metų“, – Vyriausybės spaudos tarnybos pranešime teigė S.Skvernelis.
Susitarimu pareikšta politinė valia, kad projektas bus įgyvendintas iki 2026 metų, o Vilniaus jungtis įtvirtinama kaip integrali „Rail Baltica“ dalis. Jis bus pateiktas ratifikuoti Lietuvos, Latvijos ir Estijos parlamentams.
Bendra „Rail Baltica“ vėžės vertė, įvairiais skaičiavimais, siekia 3,7-5,2 mlrd. eurų.
