Audito, mokesčių ir konsultacijų įmonė „KPMG Baltics“ pristatė naujausią Baltijos šalių uostų konkurencingumo studiją.
Potencialas plėtrai
Plėtrą lems pagrindinių Rusijos uostų konkurencija dėl krovinių iš Nepriklausomų valstybių sandraugos šalių.
Tyrime pabrėžiama, kad didžiausiems Estijos (Talinas), Latvijos (Ryga, Ventspilis, Liepoja) ir Lietuvos (Klaipėdos) uostams pavyksta sėkmingai konkuruoti dėl krovinių iš Rytų, o tai rodo aukštą Baltijos šalių konkurencingumo lygį ir potencialą uostų plėtrai.
Tolesnė Baltijos šalių uostų plėtra labiausiai priklausys nuo uostų vadovybės ir atsakingų valdžios institucijų veiksmų. Be to, plėtrą lems pagrindinių Rusijos uostų konkurencija dėl krovinių iš Nepriklausomų valstybių sandraugos (NVS) šalių.
Pasak KPMG partnerio Roko Kasperavičiaus, uostų konkurencingumui daugiausia įtakos turi vietinės ir nacionalinės valdžios veiksmai bei tarptautinės organizacijos (pavyzdžiui, Europos Sąjunga). Taip pat didelę įtaką turi uostų vadovybė, kuri atsako už uosto infrastruktūrą, nustato valdymo principus ir daro įtaką atskirų terminalų veiklai.
„Svarbu pabrėžti, kad sėkmingai uosto veiklai vien palankios geografinės aplinkos nepakanka. Konkurencingumą lemia ir kiti veiksniai – uosto infrastruktūros būklė, atviros valstybių sienos, geležinkelio infrastruktūra, mokestinė aplinka“, - teigė R. Kasperavičius.
Dažniausiai vertinant uosto rezultatus, atsižvelgiama į bendrus krovos rodiklius, tačiau tyrimą atlikę KPMG ekspertai pabrėžia, kad svarbu įvertinti skirtingų krovinių krovos rezultatus. Pavyzdžiui, pagal kai kurių segmentų krovą (nafta, akmens anglis, konteineriai) Baltijos šalių uostai atsilieka nuo Rusijos uostų. Tiesa, Baltijos šalių uostai pirmauja pagal mineralinių trąšų, „Ro-Ro“ krovinių, žemės ūkio produktų ir medienos krovą.
Pirmauja rusų uostai
Rusijos uostai (Primorskas, Ust-Luga ir Sankt Peterburgas) pagal krovos rodiklius yra didžiausi rytinėje Baltijos jūros pakrantėje, o pagrindinis Baltijos šalių Rygos uostas tėra ketvirtoje vietoje.
Rusijos uostai (Primorskas, Ust-Luga ir Sankt Peterburgas) pagal krovos rodiklius yra didžiausi rytinėje Baltijos jūros pakrantėje, o pagrindinis Baltijos šalių Rygos uostas tėra ketvirtoje vietoje.
Primorsko uostas pirmauja regione pagal naftos produktų krovą, tačiau naftos produktų krova sparčiai auga ir Ust-Lugos uoste. Šio uosto plėtra yra viena iš priežasčių, kodėl 2012 metais Talino uoste naftos produktų krova, palyginus su 2011 metų krova, smuko 26 proc. Ust-Lugos uostas regione pirmauja pagal akmens anglies krovą (37 proc. visos regiono krovos), nuo jo nedaug atsilieka Rygos uostas (35 proc.).
Sankt Peterburgo uostas pirmauja pagal konteinerių krovą (59 proc.), o tai sudaro net 40 proc. visos šio uosto krovos. Sankt Peterburgo uostas taip pat pirmauja ir pagal metalų krovą (60 proc. visos metalų krovos regione).
Klaipėda – tarp lyderių
Per paskutinius dešimt metų Klaipėdos uostas išlaikė stabilią 10-11 proc. rinkos dalį pagal krovą tarp rytinės Baltijos jūros pakrantės uostų.
Per pastaruosius dvejus metus „Ro-Ro“ krova regione augo 14 proc., o „Ro-Ro“ krovos lyderiu išlieka Klaipėdos uostas. Klaipėda taip pat pirmauja pagal mineralinių trąšų krovos rezultatus (pernai regione trąšų krova augo 19 proc.).
„Per paskutinius dešimt metų Klaipėdos uostas išlaikė stabilią 10-11 proc. rinkos dalį pagal krovą tarp rytinės Baltijos jūros pakrantės uostų. Klaipėdos uosto privalumas – mažesnė priklausomybė nuo srauto iš Rusijos ir labiau diversifikuota krovinių struktūra nei kituose Baltijos šalių uostuose. Tačiau Klaipėdos uostas didesne dalimi priklausomas nuo baltarusiškų krovinių srauto. 2015 metais pradėsiantis veikti Suskystintųjų dujų terminalas ne tik leis sumažinti Lietuvos priklausomybę nuo rusiškų energijos išteklių, tačiau tikimasi, kad suteiks teigiamą postūmį Klaipėdos uosto plėtrai“, - komentavo „KPMG Baltics“ partneris.
Pagal žemės ūkio produkcijos krovą regione pirmauja Liepojos uostas, kuriame dėl pastarųjų metų gero javų derliaus krova augo 60 proc. Pagal medienos krovos rodiklius pirmauja Latvijos uostai – vien Rygos uoste pervežama pusė visų medienos krovinių regione.
