TIESAI REIKIA TAVO PALAIKYMO PRISIDĖK
Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste pele, prispaudę kairijį pelės klavišą

Dėl neproporcingai valstybės skiriamų lėšų kelių tvarkymui Kaunas kovos teisme

Kelio remonto darbai
Eriko Ovčarenko / 15min nuotr. / Kelio remonto darbai
Šaltinis: 15min
0
A A

Kauno miesto savivaldybė kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą dėl Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos neteisingai ir neproporcingai skirstomų lėšų miesto gatvių tiesimui ir taisymui.

„Mūsų netenkina ši diskriminacija. Matome, jog vien pokalbiais ir derybomis nieko nepasieksime, vieni miestai yra mylimi labiau nei kiti, dėl to kreipėmės į teismą. Kauno savivaldybė šiemet iš direkcijos gavo vos 10,5 mln. gatvių remontui, nors vairuotojai Kauno degalinėse sumoka daugiau kaip 200 mln. litų kuro akcizo, kuris yra vėliau paskirstomas visiškai neproporcingai“, – svarstė Kauno meras Andrius Kupčinskas.

Kauno miesto savivaldybė teismo prašo įpareigoti Lietuvos automobilių kelių direkciją pakeisti priimtą įsakymą dėl lėšų skirstymo ir skirti Kauno vietinės reikšmės keliams ir gatvėms tiesti ir taisyti lėšas vadovaujantis proporcingumo principu. Pagrindiniu kriterijumi turėtų būti laikoms ne savivaldybės gyventojų skaičius, kaip yra šiuo metu, o bendras kelių ir gatvių ilgis, jų apkrova bei savivaldybėje įregistruotų automobilių skaičius.

„Visi mokame degalų akcizo mokestį. Jis privalo būti paskirstytas proporcingai, gatvės privalo būti tvarkomos atsižvelgiant į jų būklę ir apkrovą. Šiuo metu pastebime tendenciją, jog dėmesys yra sutelktas ne į problemines miestų gatves, o į magistrales, kurioje yra nuolat tvarkomos tos pačios atkarpos", – sakė Seimo narys Rimantas Dagys.

Neaiškūs kriteriai

Kokiais tiksliais kriterijais remiantis Vyriausybė skirsto lėšas savivaldybėms, nėra aišku. Savivaldybių gatvėms yra skiriama tik 20 proc. Kelių priežiūros ir plėtros programos fondo lėšų. Iš jų didžiųjų miestų gatvėms atitenka tik 35 proc., tuo tarpu rajonų savivaldybės – net 65 proc. lėšų, nors didžioji rajonų savivaldybių gyventojų dalis didžiąją laiko dalį praleidžia miestuose.

„Kaune yra 960 kilometrų gatvių. Vieną kilometrą sutvarkyti kainuoja apie 1 mln. litų. Realiai Kauno gatvių būklei palaikyti reikėtų 70-80 mln. litų kasmet. Akivaizdu, jog skirstant lėšas turėtų būti orientuojamasi į gatvių kiekį, būklę, apkrovą, o ne į savivaldybės gyventojų skaičių. Kasdien Kauno gatvėmis naudojasi ne tik kauniečiai, bet ir rajono gyventojai. Kaunas – svarbus tranzitinis mazgas“, – teigė A.Kupčinskas.

Lėšų paskirstymas taikant lemiamą kriterijų – gyventojų skaičių – yra iškreiptas. Kauno savivaldybės Teisės skyriaus atstovų teigimu, Lietuvos automobilių kelių direkcija, priimdama tokį įsakymą dėl lėšų paskirstymo, pažeidė ne tik proporcingumo, bet ir asmenų lygybės principą.

Lėšų paskirstymas taikant lemiamą kriterijų – gyventojų skaičių – yra iškreiptas. Pasak Kauno miesto savivaldybės Teisės skyriaus atstovų, Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos, priimdama tokį įsakymą dėl lėšų paskirstymo, pažeidė ne tik proporcingumo, bet ir asmenų lygybės principą.

Abejotinai skirstomos lėšos

Nėra aišku, kodėl skirstant lėšas savivaldybėms vietinės reikšmės keliams ir gatvėms tiesti ir taisyti Vilniui šiemet skirta net 59 proc. daugiau lėšų nei Kaunui, nors, remiantis Statistikos departamento duomenimis, gatvių tankis Kaune yra dvigubai didesnis nei Vilniuje. Pernai Kaune 1 tūkst. gyventojų tenkantis lengvųjų automobilių skaičius siekė 547, tuo tarpu Vilniuje – 474.

Kauno keliai ir gatvės yra vienos iš daugiausiai pravažiuojamos sunkiasvorių transporto priemonių, dėl to daug greičiau nusidėvi.

„Toks lėšų paskirstymas yra visiškai neteisingas, ypač tų miestų atveju, kuomet didžioji dalis gatvių buvo juose nutiestos sovietmečiu. Prasidedant naujam ES lėšų programavimo laikotarpiui raginu Vyriausybę atkreipti dėmesį į šiuos miestus ir galvoti apie atskirą programą tokių gatvių remontui. Vien tik savo lėšomis valstybė nėra pajėgi išspręsti šios problemos“, – teigė Seimo narė Rasa Juknevičienė.

Panemunės tiltas nesvarbus

Spalio pabaigoje svarbiems vietinės reikšmės keliams tvarkyti Susisiekimo ministerija papildomai skyrė dar 7,8 mln. Lt. Patikslinus valstybei svarbių vietinės reikšmės kelių ir gatvių tikslinio finansavimo 2013 m. sąrašą, Kaunas iš viso į jį nepateko. Nors, pasak Kauno mero, buvo tikėtasi dar pavasarį sulaukti Susisiekimo ministerijos žadėtų 15 mln. Lt Panemunės tilto statybai.

„Daugybę kartų buvome susitikę su ministru, kalbėjome apie šio objekto svarbą, tačiau, kaip matau, viskas veltui. Mano žiniomis, šiuo metu aplink tiltą gyvenantys miestiečiai renka parašus ir vyks tiesiai pas ministrą su prašymu atkreipti dėmesį į itin svarbaus miestui objekto statybą ir jo finansavimą“, – sakė A.Kupčinskas.

Skaičiuojama, jog Panemunės tilto rekonstrukcija kainuos daugiau nei 100 mln. Lt. Prieš porą metų Vyriausybė buvo žadėjusi šiam projektui skirti 70 mln. litų. Šiuo metu statybos darbai vyksta rangovo lėšomis. Pernai bendrai iš savivaldybės ir Vyriausybės darbams buvo skirta 5,5 mln. litų. Šiemet savivaldybė tilto rekonstrukcijai skyrė 5,7 mln. Lt.

Pažymėkite klaidą tekste pele, prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Dakaras 2018

Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką