Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

Eksportuojamų krovinių srautai Lietuvoje išaugo dešimtadaliu

Pandemijos gniaužtų nestabdoma fizinė ir elektroninė prekyba kopia į naujas aukštumas – vien per šių metų antrąjį ketvirtį kelių transportu Lietuvoje pervežta 26107,3 tūkst. tonų krovinių – 10 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu laikotarpiu. Reaguodami į kaistančią situaciją rinkoje vežėjai yra priversti peržiūrėti savo paslaugų krepšelį, rašoma pranešime spaudai.
Vilkikas
Vilkikas / Juliaus Kalinsko / 15min nuotr.

Pasak krovinių gabenimo, ekspedijavimo ir logistikos paslaugas teikiančios „ACE Logistics“ vadovo Igno Puluikio, krovinių kiekis, palyginti su praėjusiais metais augo trečdaliu, taip pat pervežimo rinkoje gerokai mažiau jaučiamas sezoniškumas.

„Daugiausia krovinių iš Lietuvos gabename į Vakarų Europos šalis – Vokietiją, Prancūziją, Olandiją ir kitas. Tačiau pastebime, kad vis daugiau eksportuotojų atranda Rytų ir Vidurio Europos šalis. Taip pat išryškėjo poreikis gabenti krovinius į Balkanų šalis – pastarąja kryptimi krovinių kiekis pirmoje šių metų pusėje išaugo daugiau kaip 50 proc.“, – komentuoja I.Puluikis.

Lietuvos verslas klientų suranda ir Šiaurės Afrikos šalyse, tokiose kaip Marokas ir Alžyras – jei 2020 m. į šias šalis būdavo gabenami pavieniai kroviniai, šiemet bendrovė veža po kelis krovinius kas savaitę.

„Bendri augimo tempai tiek importo, tiek eksporto kryptyje yra vienodi – daugiausia į Lietuvą importuojama iš jau minėtos Vokietijos, Prancūzijos ir kitų šalių. Nors krovinių gabenimo rinkoje importo ir eksporto šalys dažniausiai koreliuoja tarpusavyje, išaugęs Lietuvos eksportuotojų aktyvumas verčia imtis naujų priemonių“, – aiškina I.Puluikis.

Didina krovinių gabenimo dažnumą

Atsižvelgdami į augantį krovinių pervežimo poreikį Rytų ir Vidurio Europos kryptimis „ACE Logistics“ didina krovinių pervežimo pajėgumus – nuo lapkričio mėnesio kroviniai iš Lietuvos minėta kryptimi bus vežami 2 kartus per dieną.

„Šie du reisai vyks į mūsų strateginio partnerio logistikos terminalą, iš kurio kroviniai pasieks visą Rytų ir Vidurio Europą, Balkanus ir Šiaurės Afrikos šalis. Išvykimų iš Lietuvos grafikas yra suderintas su partnerio srautų grafiku, todėl tai turėtų užtikrinti trumpesnį krovinių pristatymo laiką nurodytose šalyse“, – pasakoja I.Puluikis.

Pasak jo, dviejų reisų pasiūla leis klientams pasirinkti jiems patogesnį gabenimo laiką – rytinį ar vakarinį. Pavyzdžiui, ryte pagamintos prekės gali pradėti kelionę į Europą tos pačios dienos vakarą, o vakare ar naktį suruošti kroviniai – ankstyvą rytą. Vakariniu reisu bus vežami ir visi tą dieną surinkti skubūs kroviniai.

Norint užtikrinti dažnesnį krovinių gabenimą, o tai yra mažiausiai 260 papildomų reisų abejomis kryptimis per metus, prireikė nemažai derinimo ir resursų, sako bendrovės vadovas.

„Kadangi krovininės mašinos išvyksta pagal konkretų grafiką, jam keičiantis reikėjo iš naujo suderinti viso sandėlio darbą, susiderinti gabenimo laikus su partnerių terminalu bei koreguoti vidinius procesus. Teko padidinti ir terminalo darbuotojų skaičių, keitėsi pamainų grafikai“, – komentuoja I.Puluikis.

Planuose – plėtra ir nauji taškai

Artimiausiuose bendrovės planuose – optimizuoti esamą tinklą ir plėsti paslaugų krepšelį naujomis kryptimis, pavyzdžiui, pradėti antrą kasdieninį reisą į Švediją ir Suomiją. Taip pat planuojama pradėti tiesioginius reisus į vieną iš strateginio partnerio „Dascher“ didžiųjų terminalų, vadinamąjį „euro-hubą“, Prancūzijoje.

„Kurį laiką buvome vieninteliai Lietuvoje, vežantys krovinius kiekvieną dieną Vakarų Europos, Skandinavijos ir Baltijos šalių kryptimis. Dvigubindami reisus ne tik iškėlėme naują standartą krovinių gabenimo rinkoje, bet ir priartinome Vidurio ir Rytų Europą Lietuvos verslui“, – teigia I.Puluikis.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Televiziniai „Oskarai“ – išdalinti, o šiuos „Emmy“ laimėtojus galite pamatyti per TELIA PLAY
Progimnazijos direktorė D. Mažvylienė: darbas su ypatingais vaikais yra atradimai mums visiems
Reklama
Kodėl namui šildyti renkasi šilumos siurblį oras–vanduo: specialisto atsakymas