Ministro teigimu, bendra įmonė yra būtina ir projekto dalyviai dėl to susitarė dar prieš pusantrų metų.
„Tam tikras užsispyrimas dėl to, kas jau buvo patvirtintas ankstesnio Lietuvos premjero lygmeniu, mums buvo netikėtas ir toks priešinimasis prasidėjo tik gegužę. Pateikiami įvairūs argumentai, kurie po to keičiami. Argumento, kad bendra įmonė neatitinka Konstitucijos, negalima vertinti rimtai“, – pareiškė J. Partsas.
Pasak ministro, Lietuva bando paaiškinti, kad geležinkelis, kaip fizinis objektas, nuosavybės teise gali priklausyti tik valstybei.
Pasak ministro, Lietuva bando paaiškinti, kad geležinkelis, kaip fizinis objektas, nuosavybės teise gali priklausyti tik valstybei.
„Žinoma, bendrą įmonę galima įsteigti taip, kad geležinkelis, kaip fizinis objektas, nuosavybės teise priklausytų valstybei, bet infrastruktūros, jos veikimo ir plėtojimo valdymas būtų bendras. Tai ir yra bendros įmonės idėja“, – pareiškė ministras.
„Šiuo metu yra taip – beveik visos šalys, o aš manau, kad šiame projekte dalyvauja Suomija, Estija, Latvija, Lenkija ir Europos Komisija, labai aiškiai pasakė, kad bendra įmonė itin reikalinga. Tarpvalstybinėse diskusijose kitokią nuomonę turi tik Lietuva ir aš labai tikiuosi, kad ten ieškoma būdų šiai padėčiai sureguliuoti. Vis dėlto tai kelia tam tikrą rūpestį ir mes norėtume paklausti, kuo pagrįstos tokios abejonės“, – pareiškė J. Partsas.
Už transportą atsakingas EK narys S.Kallas dabartinę padėtį vertina ne taip skeptiškai. Jo teigimu, visų pirma, visi su bendru projektu susiję pasiūlymai visiems gali nepatikti. „Nėra nei prasmės, nei priežasčių reikalauti, kad tai būtų atskirai įrašyta darbų plane“, – pareiškė jis.
Kitas klausimas yra Lietuvos požiūris į projektą.
„Kai Lietuvoje vyko pirmininkavimo Europos Sąjungos Tarybai perėmimo renginiai, dalyvavau juose kartu su savo kolegomis ir mes daug kalbėjomės šia tema. Premjeras savo kalboje pabrėžė, kad Lietuva bet kuriuo atveju atliks savo „Rail Baltica“ projekto darbų dalį, nes šis projektas šaliai itin svarbus. Žinoma, čia yra daug detalių, bet manau, kad sprendimus ir teisinius variantus bendrai įmonei įsteigti pavyks rasti“, – pareiškė Komisijos narys.
Atitinkama projekto dalyvių darbo grupė susitiks Briuselyje liepos 15 dieną.
Lietuva neseniai išreiškė abejones dėl būtinybės steigti bendrą „Rail Baltica“ projekto įmonę, rašo naujienų portalas. Be to, perimdama pirmininkavimą Europos Sąjungos Tarybai, ji tarp prioritetinių projektų šio projekto nepaminėjo.
Į tai, kad Lietuvos pirmininkavimo prioritetuose nieko nesakoma apie „Rail Baltica“ projektą, atkreipė dėmesį Estijai atstovaujantys europarlamentarai Tunne Kelamas (Tunė Kelamas) ir Vilja Savisaar-Toomast (Vilja Savisar-Tomast).
Be to, praėjusią savaitę pasirodė pranešimas apie tai, kad bendros įmonės steigimas tariamai prieštarauja Lietuvos Konstitucijai. Taip pat išreikštos abejonės, ar tokia įmonė iš viso reikalinga.
Transeuropinės vėžės „Rail Baltica“ linija turėtų sujungti Lenkiją, Lietuvą, Latviją, Estiją ir Suomiją.
