Pirmasis tai pranešė portalas lrt.lt.
Kaip 15min patvirtino Lietuvos oro uostų atstovas Tadas Vasiliauskas, oro bendrovė „Finnair“ oro uosto tarnybas vakar informavo, kad dėl operacinių iššūkių ir kai kuriais laikotarpiais laikinai įvedamų oro erdvės ribojimų, kuriuos lemia Baltarusijos hibridinė ataka, – atšaukia vakarinį, vieną iš keturių šiuo metu vykdomų skrydžių kasdien tarp Vilniaus ir Helsinkio.
„Toks sprendimas susijęs tik su vienu skrydžiu, kuris įprastai buvo vykdomas tik vakaro metu ir, kaip informuoja oro bendrovė, galios iki 2026 metų vasario pabaigos“, – nurodė T.Vasiliauskas.
Pasak jo, susisiekimas reguliariais skrydžiais su Helsinkiu ir toliau vyks kasdien.
A.Nemunaitis: manau, kad tai – „pirmoji kregždė“
Į šią žinią socialiniame tinkle „Facebook“ sureagavo Aleksandras Nemunaitis, Nacionalinės aviacijos asociacijos LAVIA vadovas.
„Nenoriu būti blogu pranašu, bet, manau, kad „Finnair“ vakarinio skrydžio atsisakymas yra „pirmoji kregždė“. Kai kalbama apie balionų sukeltą krizę, reikia kalbėti ne tik apie nepatogumus ir nuostolius, kuriuos patiria keleiviai. Gerokai didesnius nuostolius patiria avialinijos ir kitos aviacijos sektoriaus įmonės“, – pabrėžė jis, pastebėdamas, kad apie tai kalbama ypač mažai.
Jei būtų Vyriausybės vadovas, A.Nemunaitis, kaip teigė, imtųsi keleto dalykų.
„Pirma, perduočiau „balionų“ klausimą Krašto apsaugos ministerijai (KAM), nes tai nėra kontrabanda, nustokime sau meluot. Tai – grėsmė nacionaliniam saugumui. KAM turi tokį finansavimą, kuris gali išspręsti klausimą“, – rašė A.Nemunaitis.
Antra, pasak jo, Energetikos ir inovacijų ministerijos (EIMIN) skirtas 1mln. Eur trims idėjoms kaip numušti balionus yra puiki iniciatyva, bet ji turi peraugti į keliasdešimt milijonų vertės programą, jei mes norime ne tik „viešųjų ryšių“, bet realaus problemos sprendimo artimiausiu metu.
„Trečia, valstybė turi pirkti ne produktą ar jo prototipą, o paslaugą. Visai kitoks bus verslo požiūris ir investuojami pinigai“, – sakė A.Nemunaitis.
Priminsime, kad trečiadienio vakarą vėl sutrikdyta Tarptautinio Vilniaus oro uosto veikla.
Nauja kontrabandinių balionų serija į Lietuvos erdvę iš Baltarusijos buvo paleista po to, kai trečiadienį į Užsienio reikalų ministeriją (URM) buvo iškviestas Baltarusijos ambasados laikinasis reikalų patikėtinis. Jam įteiktos protesto notos.
Lietuva reikalauja, kad Baltarusija nedelsiant nutrauktų vykdomas hibridines atakas ir į šalį leistų sugrįžti neteisėtai sulaikytus sunkvežimius.
Kaip trečiadienio vakarą pranešė Nacionalinis krizių valdymo centras (NKVC), dėl Baltarusijos režimo vykdomos hibridinės atakos prieš Lietuvą, civilinę aviaciją ir visuomenę per spalį–lapkritį oro erdvė virš Vilniaus oro uosto dėl fiksuotų navigacinių atžymų, kurios yra būdingos balionams, buvo apribota 14 kartų. Vieną kartą oro erdvė buvo apribota ir virš Kauno oro uosto.
Per minėtą laikotarpį paveikta iš viso beveik 320 skrydžių, daugiau nei 45 tūkst. keleivių. Oro uostų skaičiavimu, paveiktų keleivių skaičius sudaro apie 5 proc. nuo visų keleivių skaičiaus, kurie buvo aptarnauti per du mėnesius Vilniaus oro uoste.
Visa atsakomybė dėl aviacijos trikdymo bei kitos Lietuvos gyventojams, lėktuvų keleiviams ir šalies verslui daromos žalos tenka išskirtinai Aliaksandro Lukašenkos režimui, sakoma NKVC pranešime.
