TIESAI REIKIA TAVO PALAIKYMO PRISIDĖK
Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste pele, prispaudę kairijį pelės klavišą

Galvos skausmas – kur padėti tonas užteršto grunto iš Klaipėdos uosto

Gilinimo darbus Klaipėdos uoste vykdo olandų bendrovės laivas-žemsiurbė.
Klaipėdos uosto nuotr. / Gilinimo darbus Klaipėdos uoste vykdo olandų bendrovės laivas-žemsiurbė.
Šaltinis: 15min
0
A A

Pradėjus Klaipėdos uosto valymo ir gilinimo darbus sukama galvas, kur dėti milijonus tonų grunto: saugojimo aikštelė dar nepastatyta, o versti stipriai užterštą gruntą į jūrą neleidžiama. Tuo tarpu ekspertai tikina, kad aikštelė būtų pinigų švaistymas.

Klaipėdos universiteto Mokslo ir technologijų parke ketvirtadienį surengtas seminaras, kaip sutvarkyti ir panaudoti iškastą gruntą. 

Klaipėdos uosto direkcija šiais metais pradėjo dvejus metus truksiančius uosto gilinimo ir tvarkymo darbus, bus iškasta apie 4,5 mln. kubinių metrų grunto. 

Uosto gilinimo ir valymo darbus būtina atlikti kas kelerius metus, kad būtų išlaikyti projektiniai gyliai. Tačiau po šių darbų Klaipėdos uostas pagilės iki 14,5 metrų iki pat Malkų įlankos, tokio gylio uostas niekada nebuvo. 

Tačiau susiduriama su problema – dalis iškasamo grunto yra užteršta sunkiaisiais metalais, dioksinais ir kt, versti tokio grunto į sąvartynus jūroje – negalima. Ekspertai siūlo šį gruntą panaudoti statybinėms medžiagoms. 

Uostas toks gilus dar nebuvo

Klaipėdos uostas, pernai pasiekęs rekordinę 36,6 mln. t krovą, siekdamas konkuruoti su kaimyniniais uostais, turi keisti ir savo parametrus – gebėti priimti vis didesnio tonažo laivus. 

Kaip teigė Klaipėdos uosto direkcijos vadovė Šventosios uostui Airida Čėsnienė, uostas pradėtas gilinti dar XIX amžiuje, nuo 6 metrų gylio. 1932 m., Lietuvai ėmus stiprinti jūrinės valstybės statusą, uosto įplauka buvo pagilinta iki 10 m, ties krantinėmis pasiektas 8,2 m gylis. Tik atgavus nepriklausomybę, 1990-aisiais, uosto įplauka buvo išgilinta iki 12 m, pietinė uosto dalis 8-10 m.  2004-aisiais įplauka pagilinta iki 15 metrų, likusi dalis – iki 13. 

Kitąmet uostas bus išgilintas iki 14,5 m. Gilinimo darbus atliekanti olandų kompanija „Van Oord“ per dvejus metus iškas apie 4,5 mln. kub. metrų grunto. Jau atlikta apie 60 proc. darbų. 

Iš viso šis uosto gilinimo ir valymo projektas atsieis apie 107 mln. Lt (be PVM). 

Itin galingą techniką į Lietuvą atsivarę olandai per dieną gali iškasti apie 15 tūkst. kub. metrų grunto. 

Navigacinis uosto kanalas bus praplatintas nuo 125 m iki 150 m. 

Tačiau, nors darbai dar neužbaigti, jau analizuojama galimybė neužšąlantį Klaipėdos uostą gilinti iki 16 m.

Milijonai aikštelei, kuri problemos neišspręs

Šiuo metu iškastas gruntas baržomis plukdomas į jūroje esantį sąvartyną (maždaug 30 km nuo kranto). Skaičiuojama, kad per šimtmetį jūroje nuskandinta apie 50 mln. kub. m grunto. 

Higieninius reikalavimus atitinkantis gruntas naudojamas krantinėms stiprinti. 

Užterštas gruntas utilizuojamas arba sandėliuojamas. Tačiau sugriežtinus aplinkosaugininkų reikalavimus ateityje nebus galima skandinti grunto, kuriame yra alavo junginių. Šis elementas anksčiau naudotas laivų dažų gamyboje, tam kad ant laivų korpusų nesiveistų gyviai, kaip kad moliuskai.  Prieš beveik 8 metus uždrausta naudoti šitokio tipo dažus. 

Pasak Baltijos pajūrio aplinkos tyrimų ir planavimo instituto vyresniojo mokslo darbuotojo Sauliaus Gulbinsko, ilgą laiką uostas buvo tarsi visos taršos surinktuvas – plaukė teršalai su Nemuno vandenimis, iš miesto, uosto kompanijų. 

Klaipėdos uosto direkcija dar 1998-aisiais buvo gavusi finansavimą iš Pasaulio banko užteršto grunto aikštelei statyti. Numatyta tokią aikštelę pastatyti pietinėje uosto dalyje, užterštą gruntą krauti į specialius maišus ir laikyti toje vietoje. Tačiau pinigai neįsisavinti, aikštelės vis dar nėra.

Aikštelę įrengti atsieis apie 22 mln. Lt.  Tačiau mokslininkų teigimu, sandėliavimas problemos neišspręs. Anot S.Gulbinsko, jau dabar šis gruntas galėtų būti naudojamas tų pačių krantinių statybai, kaip daroma Skandinavijos uostuose. Iš užteršto grunto gaminamos plytos ir kitos statybinės medžiagos. 

„Aikštelė neišspręs problemos, vis tiek ateityje reikės galvoti, kaip panaudoti tą gruntą. Žinoma, perdirbimas kainuotų brangiau, bet ateityje neišvengiamai tai reikės spręsti“, – aiškino S.Gulbinskas. 

Pažymėkite klaidą tekste pele, prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Dakaras 2018

Sužinokite daugiau
Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką