Remonto darbai bus atliekami geležinkelio ruožuose Vilnius–Kaunas, Kaišiadorys–Klaipėda, Telšiai–Lieplaukė. Atitinkamai koreguojami traukinių maršrutų tvarkaraščiai Vilnius–Kaunas, Vilnius–Trakai, Vilnius–Marcinkonys.
Bendrovė aiškina, kad remonto darbai padidins eismo organizavimo efektyvumą, geležinkelio ruožų pralaidumą, leis siūlyti greitesnes keliones.
„Lietuvos geležinkelių“ generalinio direktoriaus pavaduotojas Karolis Sankovskis informavo, kad šiuo metu remontai vykdomi maždaug 70 kilometrų ilgiuo ruožuose, o investicijos į juos sieks apie 40–43 milijonus eurų.
Jis pripažįsta, kad į traukinių vėlavimus keleiviai reaguoja jautriai, tačiau patikina, kad ilgainiui tai turės teigiamų pasekmių – greitesnes ir patogesnes keliones.
„Vėlavimai paprastai priklauso tiek nuo remontų, tiek nuo geležinkelių pralaidumo. Ką mes darome – šiais metais pabaigiame didžiulius projektus, tiek Pušyno–Panerių, tiek Telšių–Lieplaukės, tai padidins pralaidumą prekiniams traukiniams ir padarys daugiau erdvės keleiviniams traukiniams“, – sako K.Sankovskis.
Iki šiol „Lietuvos geležinkeliai“ arba keičia maršrutų laiką, arba apskritai buvo atšaukę dalį maršrutų.
„Keleiviniai traukiniai paprastai vėluoja dėl to, kad mes turime aibę darbų visame Lietuvos geležinkelyje“, – aiškina K.Sankovskis.
Tačiau jis pažymi, kad blogiausia jau praeityje – nuo penktadienio dauguma atšauktų maršrutų bus atstatyti, o vėlavimų mažės.
Verslo vystymo ir rinkodaros departamento direktorė Dovilė Aleksandravičienė aiškina, kad iki šiol dalimi pagrindinų maršrutų nekursavo maždaug trečdalis traukinių.
„Pušyno–Panerių projektas turėjo didžiausią įtaką šiais metais keleivinių traukinių vėlavimui ir tą ypač jaučiame dirbdami su savo klientais. Penktadienį bus atstatytas traukinių eismas ir tvarkaraštis Vilnius–Kaunas, Vilnius–Trakai, ir Vilnius–Varėna maršrutais. Grubiai skaičiuojant, per dieną šiuose ruožuose važiuodavo apie 80 traukinių, o dėl projekto turėjome trečdalį traukinių atšaukti“, – sako D.Aleksandravičienė
Ji žada, kad į Kauną vėl važiuos apie 40 traukinių per parą, į Trakus – apie 10 traukinių.
„Nepatogumai, kuriuos keleiviai pajuto, turėdami persėsti į kitus traukinius, baigiasi. Vėlavimai turėtų sumažėti iki minimumo“, – sako D.Aleksandravičienė.
„Lietuvos geležinkelių“ atstovai aiškina, kad darbai ir toliau vyks, tačiau reikšmingų vėlavimų nebeturėtų būti, jie paprastai sieks apie 10–20 min.
„Stengiamės, kad žmonės dėl infrastruktūros to nepatogumo nepajustų. Tebūnie traukinių yra laikinai mažiau, bet stengiamės, kad jie važiuotų numatytu laiku ir atvyktų numatytu laiku“, – pridūrė K.Sankovskis.
Kelionė į Kauną trumpėja 3 minutes
Lietuvos geležinkelių atstovai aiškina, kad iki 2027 m. bus vykdomi kapitaliniai remontai, kurie lems tam tikrų sutrikimų eisme, tačiau ilgainiui padidins greičius ir trumpins kelionių trukmę. Žadama, kad Klaipėdą bus galima pasiekti trumpiau nei per 3 valandas.
„Mūsų siekis – kasmet daryti kapitalinius remontus iki 2027 m. ir manome, kad jau artimiausiais 2–3 metus turėtų pasijusti skirtumas, neturėtų būti esminių užlaikymų. Nes ir pralaidumas, ir greitis tam tikruose ruožuose padidėja. Jei šiandien mes ribojame greitį ir pralaidumą, tai ateityje, išsprendus šiuos klausimus, iš esmės pasikeis situacija“, – žada K.Sankovskis.
Vien dėl Pušyno–Paneriai antrojo kelio projekto, kuris bus baigtas spalį, prekiniai traukiniai bus nukreipti aplink Vilnių, ir jiems nebereiks važiuoti per sostinės geležinkelio stotį, sumažės triukšmas gyventojams.
Žadama, kad bus padidinamas greitis ir kelionės trukmė į Kauną sumažės.
„Iki šiol čia maksimalus greitis buvo 120 km/h, nuo spalio tikimės kad bus 150 km/h – nuo Vilniaus iki Kauno laiko sutaupymas būtų nuo 3 iki 4 minučių“, – skaičiuoja K.Sankovskis.
Žada kelionę į Klaipėdą per 3 valandas
Pagal ilgalaikę remontų programą, iki 2027 m. „Lietuvos geležinkeliai“ planuoja atlikti 450 kilometrų ruožų kapitalinius remontus ir sustiprintus paprastuosius remontus, kuriais keičiami bėgiai ir netgi pabėgiai, bei 600 kilometrų – paprastuosius remontus. Iš viso Lietuvoje yra apie 1900 kilometrų pagrindinių geležinkelių.
„2027 m. pabaigus visus remontus mes taupysime daugiau kaip pusę valandos kelionėje iš Vilniaus į Klaipėdą, o tai yra gana reikšmingas laikas. Dabar važiuojame 3 val. 45 min., važiuosime per 3 val. 13 min. Turime planuose ir dar daugiau investicijų – tai investicijos į greitinimą, tam tikruose ruožuose galvojame greitį didinti iki 160 km ar net 200 km per valandą, taip kelionę sutrumpinant iki mažiau nei 3 val. – 2 val. 50–55 min. Tai jau labai konkurencingas laikas, lyginant su kelione automobiliu ar autobusu“, – vardija K.Sankovskis.
Mažas prekinių traukinių greitis, anot jo, itin riboja pralaidumą, todėl jo padidinimas atlaisvintų geležiunkelį.
„Prekinių traukinių maksimalus greitis yra tik 90 km/h, visgi vidutinis greitis yra gana mažas – apie 50–60 km per valandą. Traukiniai daug kur stoja stotyse prasilenkti, kai kurie ruožai su defektais – reikia mažinti greitį, dėl to vidutinis greitis išeina nedidelis. Bet aišku, kai padarysime remontus ir padidinsime pralaidumą, atitinkamai ir prekinių traukinių greitis išaugs“, – sako K.Sankovskis.
„Lietuvos geležinkelių“ atstovai patikino, kad keleivius laiku informuoja apie tvarkaraščių pasikeitimus, todėl bilieto į nevažiuojantį traukinį nusipirkti nepavyks. Be to, rečiau kursuojantys traukiniai laikinai pailginti, kad vežtų daugiau keleivių.
