„Kaip Lietuvos telekomunikacijos rinkoje kažkada sumaištį sukėlė „Tele-2“, taip mes atsiradome buriuotojų ruošimo kursų srityje“, – teigė bendrovės „Penki vėjai“, valdančios Gosail.lt, direktorius Ruslanas Rokas Arbušauskas.
Nuo nuomos – prie mokymų
Šiuo metu škiperio (jachtos kapitono) kursams ruošia ne viena buriavimo mokykla, egzaminai laikomi pagal Lietuvos buriuotojų sąjungos patvirtintas taisykles.
„Mes rengsime paruošiamuosius kursus kartu su viena Kaliningrado mokykla. Paruošime būsimus buriuotojus tiek, kad jie pramoktų buriuoti ir būtų pasiruošę laikyti egzaminus ir gauti tarptautinę škiperio licencija. Laikomės principo – mokymasis praktikoje“, – aiškino R.R.Arbušauskas.
Kursuose mokiniai bus paruošiami egzaminui ir gauti „International Yacht Training Worldwide (IYT Worldwide) Boreboat Skipper“ licenciją, kurią įgijus galima valdyti burinį laivą iki 24 metrų ilgio. Šis dokumentas pripažįstamas daugiau nei 30 valstybių.
Paruošiamuosius kursus ves patyrę ir praktika, ir dėstymu lietuviai kapitonai, o pagrindinį mokymą – praktinį plaukimą – ves kvalifikuoti IYT instruktoriai.
Anot R.R.Arbušausko, intensyvūs kursai, kuriuose plaukimo metu mokoma naviguoti, švartuotis, paruošti laivą taip, kad jis būtų saugus, saugiai jį valdyti, nėra įprasti ir dažni.
Šiuo metu buriuotojo pažymėjimo siekiantys mokiniai turi išklausyti teorijos paskaitas, vėliau patys susiorganizuoti praktiką – nuomotis jachtas arba plaukioti su draugais ir šitaip surinkti reikiamą kiekį nuplauktų jūrmylių skaičių.
„Negalime sakyti, kad niekas to nedaro – yra kapitonų, kurie savo kursantus po teorijos žinių kviečia plaukti į jūrą ir ten moko praktiškai. Bet aiškios sistemos nematau“, – sakė Gosai.lt vadovas.
Skaičiuojama, kad per metus Lietuvoje buriuotojo pažymėjimą gauna apie du šimtai žmonių.
„Tai dar viena nauja patirtis, pomėgis, kuris praturtina žmogaus gyvenimą. Neseniai pasidomėjau, kiek žmonių mokosi aviatorių kursuose. Juk irgi gali kilti klausimas – kam? Nors Lietuvoje pramoginių oro uostų yra daugiau nei pramoginių jachtų uostų“, – teigė pašnekovas.
Skepticizmas išgaravo
Jachtų nuoma užsiimanti kompanija „Gosail.lt“ įkurta prieš trejus metus. Bendrovė iš pradžių įsigijo tris Prancūzijoje statytas jachtas, vėliau dar dvi.
„Prisipažinsiu, kai prieš kelerius metus mane ėmė kalbinti prisidėti prie šio verslo – nelabai tikėjau jo sėkme. Bet, pradėjęs dirbti, šią nuomonę pakeičiau, o dabar matau, kad rezultatai geri. Mes tiesiog pasiūlėme Lietuvoje naujovę – naujų, tam skirtų jachtų nuomą. Ir darome tai skaidriai, viešai“, – aiškino R.R.Arbušauskas, pats kapitono pažymėjimą turintis nuo 2000 m.
Žiniasklaidos srityje dirbęs vyras pasinaudojo pasiūlymu dirbti tokį darbą, kuris glaudžiai susijęs su hobiu.
Jau dabar buriuotojai užsisako jachtas vasaros kelionėms. Dauguma jų – patys neturi jachtų, tačiau jau užsikrėtę pomėgiu buriuoti. Ilgos kelionės patikrina, padeda apsispręsti, ar iš tiesų dar norėsis sėsti į jachtą.
Apie buriavimą vis dar sklando nemažai mitų. Vienas ryškiausių, jog tai – tik turčiams. R.R.Arbušauskas skuba jį paneigti: „Gatvėse važinėja stipriai – pabrėžiu – stipriai brangesnių automobilių, nei stovi jachtų mūsų uosteliuose. Dauguma lietuvių jachtų kainuoja nuo kelių tūkstančių iki kelių dešimčių tūkstančių litų, o jų išlaikymas atsieina pigiau nei kokio nors sodo namelio“, – aiškino pašnekovas.
