Dabar populiaru
15min be reklamos
Publikuota 2022 05 24, 13:19

Jūrinės ekonomikos deimantas Klaipėdoje: įvardijo 10 žingsnių, kaip jį nušlifuoti

Nuo Žaliojo kurso diktuojamų iššūkių iki Klaipėdoje kuriamų inovacijų bei uosto ateities, esant sudėtingai geopolitinei situacijai – forume „Klaipėda jūrinėje Europoje“ aptartos jūriniam verslui ir mokslui aktualiausios temos. Daugelis pasisakiusiųjų akcentavo, kad jūrinei inovacijų ekosistemai plečiantis, kuriantis jūriniams startuoliams ir eksportuojant pažangius sprendimus, nauda dalintųsi visa valstybė.
Klaipėdos uostas
Klaipėdos uostas / KVJUD nuotr.

Tikimasi, jog forumo metu pristatyta rezoliucija dėl Lietuvos jūrinės ekonomikos konkurencingumo didinimo, skatins šalyje priimti sprendimus, galinčius suteikti postūmį ne vien konkrečiam sektoriui, bet ir visam Klaipėdos miestui bei regionui.


Junta geopolitines audras

Jūrinė ekonomika – viena pagrindinių Klaipėdos ekonominės plėtros strategijos 2030 krypčių, kuriai gegužės 20-ąją, minint Europos jūros dieną, buvo skirtas ypatingas dėmesys. Lietuvos jūrinio klasterio inicijuotu forumu LR Seime siekta atkreipti tiek visuomenės, tiek aukštų šalies valdžios pareigūnų dėmesį į valstybės ekonomikai bei visos Europos augimui svarbų itin sektorių.

Forume įžanginį žodį taręs LR aplinkos ministras Simonas Gentvilas atkreipė dėmesį į tai, kad uostas šiandien yra visiškai kitoks nei buvo prieš 70 metų: „Tam įtaką padarė ir audra geopolitikoje. Bet kadangi jūriniai žmonės yra įpratę prie audrų, jie žino, kad kiekviena audra gali įpūsti pokyčių vėjo“.

Luko Balandžio / 15min nuotr./LR aplinkos ministras Simonas Gentvilas
Luko Balandžio / 15min nuotr./LR aplinkos ministras Simonas Gentvilas

Ekonomikos ir inovacijų viceministrė Eglė Markevičiūtė įvertino Klaipėdos mokslo ir technologijų parko veiklą plėtojant jūrinę inovacijų ekosistemą Vakarų Lietuvoje ir taip pat atkreipė dėmesį į šiuo metu kylančius iššūkius, susijusius su tvarumu bei samprata, kad kokybė vis tik turi būti svarbiau už kiekybę.

Susisiekimo viceministrė Loreta Maskaliovienė renginio metu akcentavo, kad šis sektorius yra ypatingos reikšmės, todėl itin svarbus deramas valdžios institucijų dėmesys. Anot jos, iki šiol uostas atliko svarbų vaidmenį statant tiltus tarp Rytų ir Vakarų, tačiau dėl esamos geopolitinės situacijos prioritetai keisis.


Pabrėžė strategijos būtinybę

Savo įžvalgas apie Lietuvos, kaip jūrinės valstybės, strategiją ir viziją pristatęs Seimo narys prof. dr.Valdas Rakutis užsiminė, jog kelti itin svarbius klausimus pastūmėjo ir svarstymai, kiek ugdytinių reikėtų atkuriamai Klaipėdos jūrų kadetų mokyklai. „Paaiškėjo, kad nežinome, kas bus po 10–20 metų. Neturime ne tik strategijos, bet ir vizijos. Reikia pripažinti, kad be vizijos negali būti sėkmingas ilgalaikiuose procesuose“, – sakė prof. dr. V.Rakutis.

Seimo narys taip pat kalbėjo apie Lietuvos istorinius prekybinius kelius bei kontinentinį mąstymą, kuris šiame kontekste, anot jo, yra labai reikšmingas. „Turime ir privalumų dėl savo kontinentinio mąstymo. Galime jį puikiai išnaudoti sujungiant regionus, nes jeigu karas užsitęs, Juodosios jūros prekybinis kelias kuriam laikui bus užšaldytas, o tai yra ne tik problema, bet ir galimybė Klaipėdos uostui“, – sakė prof. dr. V.Rakutis.

„Turime besikeičiančią situaciją, kurioje Klaipėda gali tapti vienu svarbiausių neužšąlančių uostų. Kokią dabar turime jūrinę ambiciją? Neturime. Kokį norime turėti laivyną? Nežinome. Ar jis bus žvejybinis, ar prekybinis – niekas niekada neklausia. Ar išvis laivynas reikalingas? Gal užtenka tik uosto?“, – Seimo narys žėrė ir provokuojančių klausimų, kvietusių diskutuoti. Vis dėlto jis pabrėžė tikintis, kad naujosios jūrinės strategijos pagrindas yra ambicija.

Žygimanto Gedvilos / BNS nuotr./Valdas Rakutis
Žygimanto Gedvilos / BNS nuotr./Valdas Rakutis

Prioritetas – tvari mėlynoji ekonomika

Europos komisijos (EK) Generalinio direktorato politikos pareigūnė jūriniams reikalams, žuvininkystei, jūros baseino strategijoms, regioniniam bendradarbiavimui ir jūriniam saugumui Patrizia Busolini forume pabrėžė, kad mėlynosios ekonomikos augimo potencialas yra milžiniškas, tačiau ne mažiau svarbu tai, kad atsiveriančias galimybes būtina išnaudoti orientuojantis į tvarumą.

„Žaliojo kurso negali būti be mėlynojo“, – akcentavo P.Busolini. Pareigūnė ne tik pateikė iššūkių, su kuriais jūriniam sektoriui tenka ir teks artimiausiu metu susidurti, sąrašą – forumo viešnia taip pat pristatė strategiją, kaip tai planuojama įveikti. „Reikia kurti socialinius-ekonominius modelius, kurie būtų atsparūs įvairiems sukrėtimams. Turime stiprinti valdyseną skirtingose mėlynosios ekonomikos srityse“, – sakė EK atstovė.

Ko trūksta, kad tvarios mėlynosios ekonomikos siekiamybė taptų sėkmingai veikiančiu pavyzdžiu? „Aplinkosauginis tvarumas, mūsų gamtiniai ištekliai yra ekonomikos pagrindas. Be sveikų jūrų negalėsime užtikrinti pelningos mėlynosios ekonomikos, – sakė P.Busolini. – Taip pat yra ekonominis aspektas – mėlynoji ekonomika turi būti inovatyvi ir atspari iššūkiams, pelninga, ji turi prisidėti prie darbo vietų kūrimo. Reikalingas ir socialinis tvarumas – mėlynoji ekonomika yra skirta visiems, ji užtikrina naudą ir dabartinėms, ir ateinančioms kartoms.“

Tam, kad tikslai būtų įgyvendinti, P.Busolini siūlė orientuotis į atsinaujinančią jūrinę energetiką. Nors jos įgalinimui prireiks daug investicijų, energetinės nepriklausomybės siekiančiai Europai tai itin svarbu: „Skaičiuojama, jog ši tvarios energijos rūšis iki 2050 metų turėtų sukurti ketvirtadalį visos ES reikalingos energijos.“

Uosto transformacija – tęstinis procesas

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Algis Latakas pritarė, kad tvarumas – viena uosto krypčių, o tam, kad problemos būtų sprendžiamos, reikia pripažinti, kad iššūkių yra.

„Žaliasis uostas turėtų būti sinergija keleto dalykų: tai valstybei, regionui generuojama ekonominė nauda, tvarus uosto vystymas, kad išliktume konkurencingi, patrauklūs ir gebantys pritraukti naujas rinkas. Greta, be abejo, yra socialinė atsakomybė – vien pinigai nieko nereiškia, jeigu jie nekuria socialinės naudos.

Turime koncentruotis į žmones, kurie dirba uoste ir tuos, kurie gyvena aplinkui jį. Visa tai turi būti tvaru, nereikia sustoti ties mūsų jau padarytais veiksmais ir galvoti, kad jau kažko pasiekėme – tai yra tęstinis, nesibaigiantis procesas“, – uosto kryptis brėžė A.Latakas.

KVUD albumo nuotr./Algis Latakas
KVUD albumo nuotr./Algis Latakas

Dėmesys saugumui ir energetinei nepriklausomybei

Esant įtemptai geopolitinei situacijai, reikšmingomis įžvagomis pasidalijo ir šalies Karinių jūrų pajėgų vadas Giedrius Premeneckas. Kaip atskleidė jūrų kpt. G.Premeneckas, karinių jūrų pajėgų poreikis kyla iš poreikio apsaugoti pelną nešančią jūrinę prekybą ir šalies energetinę nepriklausomybę: „Suvokiant Suvalkų koridoriaus pažeidžiamumą karinių konfliktų atveju, gebėjimas užtikrinti laivybos laisvę Klaipėdos uosto saugumui taip pat yra labai svarbus, nes tai įgalina sąjungininkų pastiprinimo atvykimą į mūsų regioną ir užtikrina veiksmingą alternatyvą regiono sausumos koridoriui. Tai arčiausiai, lengviausiai pasiekiamas uostas, lyginant su Ryga ir Talinu.“

Karinių Jūrų Pajėgų nuotr./Giedrius Premeneckas
Karinių Jūrų Pajėgų nuotr./Giedrius Premeneckas

Anot G.Premenecko, pagrindinės Karinių jūrų pajėgų (KJP) užduotys šiuo metu yra uosto ir priekrančių gynyba, taip pat parama sąjungininkams, pagalbinės funkcijos, teritorinis jūros stebėjimas, taršos likvidavimas ir kt. Šiandien vystomi ir kiti KJP pajėgumai, tokie kaip jūrinės operacijos, jūrinės aplinkos suvokimas, minavimo/išminavimo operacijos jūroje.

Šiandieninėje situacijoje, kai geopolitiniai iššūkiai įsiūbavo viso pasaulio energetikos sektorių, reikšmingas yra Klaipėdos suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) termino vaidmuo. SGD bei naftos terminalų operatorės KN ((AB „Klaipėdos nafta“) Komercijos skyriaus vadovės Jurgitos Šilinskaitės-Venslovienės teigimu, šiandien niekam nekyla abejonių, kad Lietuva, prieš beveik dešimtmetį žengusi tvirtą žingsnį energetinės nepriklausomybės link, pasielgė itin toliaregiškai. „Lietuva kasmet sutaupo apie 140–150 mln. eurų, neskaitant terminalo išlaikymo kaštų“, – sakė J.Šilinskaitė-Venslovienė, kalbėjusi ne tik apie ekonominę SGD terminalo naudą, bet ir atkreipusi dėmesį į tai, kad regionui reikalingas dar bent vienas SGD terminalas.

M.Baranausko nuotr./Jurgita Šilinskaitė-Venslovienė
M.Baranausko nuotr./Jurgita Šilinskaitė-Venslovienė

Ateities laivai – pasauliui

Arnoldas Šileika, Lietuvos jūrinio klasterio valdybos pirmininkas, AB „Vakarų laivų gamykla“ generalinis direktorius, forume pristatė jūrinės inžinerijos sektoriaus situaciją bei įvardijo pagrindines kryptis, į kurias orientuojamasi – tai laivų statyba, remontas, projektavimas ir inžinerija bei aukštųjų technologijų sprendimai ir įrengimų gamyba atsinaujinančiai energetikai.

Tarp šiame sektoriuje laukiančių naujovių, anot A.Šileikos – ateities laivai ne tik Lietuvai, bet ir pasauliui. „Turime įmonę, kurioje 100 jaunų laivų projektuotojų dirba šiuolaikiškose laivų projektavimo komandose. Tai yra mūsų jūrinės inžinerijos pramonės deimantas, nes šie specialistai kuria ateities sprendimus“, – teigė klasterio valdybos pirmininkas.

Vakarų laivų gamyklos nuotr./Arnoldas Šileika
Vakarų laivų gamyklos nuotr./Arnoldas Šileika

Jungtinėmis klaipėdiečių inžinierių pastangomis gimė nauji autonominio elektrinio kelto, elektrinio baržų stūmiko, kuris krovinius galės gabenti Nemunu, projektai, koncepcinis SGD bunkeriavimo laivo projektas. Remdamasis esamomis patirtimis, A.Šileika pateikė ir pasiūlymus sektoriaus ateičiai, tarp jų – būtinybė sukurti modernaus Lietuvos laivyno viziją, atnaujinti Lietuvos civilinį ir karinį laivyną, inicijuojant inovatyvių laivų statybą, užtikrinti konkurencingos veiklos sąlygas šalies jūrinei inžinerinei pramonei.

Inovacijos, užkoduotos įmonių DNR

Anot jūrų krovinių kompanijos „BEGA“ generalinio direktoriaus, Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacijos viceprezidento Laimono Rimkaus, inovacijas pirmiausia inicijuoja pati įmonė, taip pat turinti platų skatinamųjų priemonių paketą už idėjas naujų technologijų, aplinkosauginių priemonių, darbo saugos, veiklos tobulinimo srityse.

„Naujausias mūsų sprendimas - visiškai autonominis lokomotyvas, kuris turi ir saulės jėgainę, – jis atstoja kelis lokomotyvus, keliolika žmonių. Šiandien mes kuriame ir daugiau dar modernesnių technologijų, kurios bus itin reikšmingos aplinkosauginiu bei inovaciniu požiūriu. Neabejojame, kad Klaipėda gali būti lydere ir pavyzdžiu uostų tvarumo srityje“, – teigė pranešėjas ir akcentavo nulinių emisijų svarbą šiandien.

Bendrovės "Bega" nuotr./Laimonas Rimkus
Bendrovės "Bega" nuotr./Laimonas Rimkus

Apie tvarias inovacijas kuriant žaliąsias logistikos grandines forume pasisakė ir Vladimiras Vinokurovas, VĮ „Vidaus vandens kelių direkcija“ vadovas: „„Esame numatę vykdyti labai reikšmingą elektrifikavimo projektą – norima sukurti elektrinius vilkikų stūmikus, kurie vidaus vandenyse kursuotų ir krovinius gabentų visiškai „žaliai“. Šiandien mūsų vizija yra Klaipėda – Kaunas – nulis CO2. Ir tai realybė, kuria tikime ne tik mes, bet ir svarbios Europos institucijos. Turime ambiciją sukurti pirmąjį Europoje ir galbūt net pirmąjį pasaulyje nulinių emisijų vidaus vandens transporto koridorių“.

Eriko Ovčarenko / BNS nuotr./VĮ “Vidaus vandens kelių direkcijos” generalinis direktorius Vladimiras Vinokurovas
Eriko Ovčarenko / BNS nuotr./VĮ “Vidaus vandens kelių direkcijos” generalinis direktorius Vladimiras Vinokurovas

Pristatyta ir įteikta rezoliucija

Forumą užbaigė panelinė diskusija, kurią moderavo Lietuvos laivų savininkų asociacijos vykdantysis direktorius Gintautas Kutka. Savo įžvalgomis joje dalijosi ne vien jūrinio verslo atstovai A.Šileika, A.Latakas, L.Rimkus bei AB „Limarko laivininkystės kompanija“ generalinis direktorius Vytautas Lygnugaris, bet ir Klaipėdos akademinės bendruomenės ir jūrinio mokslo Lietuvoje lyderiai – Klaipėdos universiteto rektorius prof. dr. Artūras Razbadauskas bei Lietuvos aukštosios jūreivystės mokyklos vadovas Vaclavas Stankevičius.

Po diskusijos LR Seimo nariams buvo pristatyta ir įteikta rezoliucija dėl Lietuvos jūrinės ekonomikos konkurencingumo didinimo – konkrečių pasiūlymų pakete išgryninta 10 opiausių jūrinio verslo ir mokslo klausimų, kurių sprendimas suteiktų jūrinės inovacijų ekosistemos plėtrai itin reikalingą postūmį.

Platų jūriniam verslui ir uostui temų spektrą pristatęs forumas LR Seime Europos jūrų dieną buvo organizuotas pirmąsyk. Drauge su Lietuvos jūriniu klasteriu renginį organizavo dar penki partneriai – Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija, Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacija, Lietuvos laivų savininkų asociacija, Klaipėdos universitetas bei klasterio veiklos koordinatorius, 20-ies metų veiklos sukaktį šiemet minintis Klaipėdos mokslo ir technologijų parkas.

Luko Balandžio / 15min nuotr./„Forumas Seime „Klaipėda jūrinėje Europoje“
Luko Balandžio / 15min nuotr./„Forumas Seime „Klaipėda jūrinėje Europoje“

Norėdamas tęsti – užsiregistruok

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką