Uosto direkcijos vadovybė pabrėžia, kad tai nėra trumpalaikis atsigavimas po ankstesnių geopolitinių sukrėtimų – pastaraisiais metais susiformavę nauji krovinių srautai leidžia tikėtis, kad augimo tendencija išliks ir toliau.
Optimizmo yra
Nors tarptautinę prekybą ir toliau veikia karas Ukrainoje, Europos Sąjungos (ES) sankcijos Rusijai bei Baltarusijai, muitų politika ir lėtėjanti ekonomika, Klaipėdos uostas jau trečius metus iš eilės fiksuoja augančią krovą.
Pasak Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinio direktoriaus Algio Latako, vienas svarbiausių atsparumo veiksnių – savalaikė diversifikacija.
„Klaipėdos uostas yra nepaprastai diversifikuotas, ir tai yra vienas iš jo sėkmės elementų. Žiūrint į neapibrėžtą ateitį, nežinant, kas kada gali būti, tokia diversifikacija uostą tikrai gelbėja“, – sako A. Latakas.
Jo teigimu, šiemet uostui toliau tenka prisitaikyti prie neramumų pasaulyje ir besikeičiančių tarptautinės prekybos sąlygų. Nepaisant to, pusmečio rezultatai leidžia į ateitį žvelgti optimistiškai.
„Pirmasis šių metų pusmetis krovos prasme buvo tikrai geras. 20 mln. 123 tūkst. tonų krovinių, perkrautų uoste, – tai 6 proc. daugiau negu praėjusiais metais. Šie skaičiai rodo, kad uostas tikrai atsitiesė. Tai nėra kažkoks vienadienis ar vienametis reiškinys – susiformavo naujos linijos, susiformavo nauji srautai, kurie leidžia Klaipėdos uostui augti“, – pabrėžia generalinis direktorius.
Anot A. Latako, pastaraisiais metais pasikeitė ir pati krovinių struktūra. Jei dar 2022-aisiais sausumos tranzitas sudarė apie 40 proc. visos krovos, dabar jis tesiekia apie 3 proc. Tuo metu sparčiai auga jūrinis tranzitas, kuris jau sudaro beveik penktadalį visų per Klaipėdą gabenamų krovinių.
„Dabar apie 19 proc. visos krovos sudaro jūrinis tranzitas, kuris per pirmąjį šių metų pusmetį padidėjo 134 proc. Tai reiškia, augimas yra milžiniškas“, – pabrėžė uosto direkcijos vadovas.
Didžiausią postūmį davė konteineriai
Pasak A. Latako, ryškiausias augimas šiemet fiksuojamas konteinerių segmente. Per pirmąjį pusmetį konteineriais pergabenta daugiau kaip 7,2 mln. tonų krovinių – 12 proc. daugiau nei prieš metus. Pagal konteinerių kiekį (TEU) Klaipėda juda panašiu tempu kaip pernai, todėl yra pagrindo tikėtis dar vienų sėkmingų metų.
„Per pirmąjį pusmetį perkrauta apie 700 tūkst. TEU. Šis skaičius yra labai geras, nes praėjusiais metais Klaipėdoje iš viso perkrauta 1,3 mln. TEU. Tai reiškia, kad einame ta pačia linkme ir ta kartelė, kuri buvo užkelta pernai, šiais metais turbūt bus pasiekta ir gal netgi viršyta“, – teigia pašnekovas.
Be konteinerių, augo ir keltais gabenamų krovinių apimtys. Šių krovinių srautas jau pasiekė beveik 3,4 mln. tonų ribą. Pervežimai maršrutais į Vokietiją padidėjo apie 9 proc., į Švediją – 3,4 proc., nors srautai į Daniją sumažėjo maždaug 16 proc. Pasak uosto direkcijos vadovo, šie pokyčiai atspindi besikeičiančius prekybos ryšius tarp Lietuvos ir Skandinavijos valstybių.
Dviženklis augimas fiksuotas ir naftos produktų segmente – jų krova padidėjo apie 12 proc. iki 2,3 mln. tonų. Tai siejama su didesnėmis Būtingės terminalo apimtimis bei aktyvesniu „Orlen Lietuva“ darbu. Tuo metu suskystintų gamtinių dujų krova šoktelėjo net 37 proc., taip pat 14 proc. augo trąšų krova.
Tiesa, ne visų segmentų rezultatai buvo vienodai geri. Grūdų ir kitų žemės ūkio produktų per pusmetį perkrauta apie 11 proc. mažiau nei prieš metus. Pasak A. Latako, tokia situacija būdinga beveik visam Baltijos regionui ir daugiausia yra susijusi su tarptautinės prekybos bei kainų svyravimais.
„Jeigu stebėtume kitus regiono uostus, matytume, kad praktiškai visiems yra panašiai, išskyrus Rygą. Grūdų mažiau, be abejo, dėl prekybos, dėl kainų, dėl visų šių dalykų“, – akcentuoja generalinis direktorius.
Klaipėda užima beveik pusę Baltijos šalių rinkos
Nors bendra Baltijos šalių uostų rinka pirmąjį pusmetį susitraukė maždaug 1 proc., Klaipėda savo pozicijas tik sustiprino. Šiuo metu uostas aptarnauja 44 proc. visų Baltijos valstybių krovinių – prieš kelerius metus ši dalis siekė apie 39 proc.
Palyginti su konkurentais, skirtumas išlieka ryškus. Rygoje per pusmetį perkrauta apie 8 mln. tonų krovinių, Taline – 6,5 mln., o Ventspilyje – apie 3,5 mln. tonų. Vis dėlto A. Latakas džiaugtis neskuba ir perspėja, kad mažėjant krovai kaimyniniuose uostuose konkurencija tik didės.
„Reikia suprasti: kuo didesnis badas, tuo labiau valgyti norisi. Tad reikia būti pasiruošusiems ir nepaleisti to pagreičio, kurį mes dabar turime“, – tvirtina jis.
Paklaustas, kodėl Klaipėda sugeba lenkti kitus gerokai didesnius Baltijos šalių uostus, A. Latakas pabrėžia, kad pagrindinė priežastis – visai ne geografinė padėtis ar teritorijos dydis.
Jo teigimu, nuo pat nepriklausomybės atkūrimo buvo nuosekliai investuojama į uosto infrastruktūrą, o privačios krovos bendrovės modernizavo technologijas, įrangą ir sandėlius. Dėl to šiandien Klaipėdoje galima perkrauti praktiškai visų rūšių krovinius, o pats uostas pasižymi efektyvia laivybos organizavimo sistema ir aukšta paslaugų kokybe.
„Pastovumas ir nuoseklumas versle yra nepaprastai svarbu. Tokie dalykai yra patrauklūs tiek vežėjui, tiek laivybos linijoms, tiek pirkėjams. Tokiu būdu tas visas mechanizmas ir užsiveda“, – sako generalinis direktorius.
