Suskaičiuota, kad Klaipėdos uoste praėjusiais metais perkrauta 35,24 mln. tonų jūrinių krovinių, tai maždaug 1,35 mln. t arba 3,7 proc. mažiau nei 2011-aisiais. Tačiau pernai pasiektas rodiklis – antras geriausias metų krovos rezultatas Klaipėdos uosto istorijoje. Daugiau buvo perkrauta tik tais pačiais sėkmingaisiais 2011-aisiais, kai iš viso buvo perkrauta 36,6 mln. t.
Pernai labiausiai krito trąšų krova – perkrauta beveik 16,2 proc. mažiau nei užpernai. Beveik 9,2 proc. sumažėjo naftos produktų krova. Tačiau išaugo jūrinių konteinerių skaičius uoste.
Preliminariais duomenimis, gruodį pasiektas rinkliavų, surinktų per mėnesį, rekordas – 13,4 mln. Lt.
Esmine priežastimi, lėmusiomis krovos mažėjimą, įvardijamas mažesnis importas ir eksportas į NVS šalis.
Vertinant 2012 m. konteinerių krovos (TEU) rezultatus Klaipėdos uoste, reikėtų atkreipti dėmesį, kad 2011 m. kovo–birželio mėn. Klaipėdos uoste buvo ypač intensyvus lengvųjų automobilių, gabenamų konteineriais, importas iš JAV, nes buvo manoma, kad nuo 2011 m. liepos 1 d. įsigalios didesni muitai gabenant automobilius į Baltarusiją, Rusiją ir Kazachiją. Įsigaliojus naujai tvarkai, natūralu, jog Klaipėdos uoste po pernykščio antplūdžio jaučiamas konteinerių krovos atoslūgis. Kita vertus, iš esmės pasiektos pernykštės apimtys rodo, kad konteinerizacija bei plataus vartojimų prekių paklausa ir toliau auga.
Pagrindinė priežastis, nulėmusi naftos produktų krovos kritimą 2012 m., buvo AB „ORLEN Lietuva“ valdomos naftos perdirbimo gamyklos, esančios Mažeikių raj., kapitalinio remonto darbai. AB „ORLEN Lietuva“ valdomos naftos perdirbimo gamyklos produkcija sudaro apie pusę visų AB „Klaipėdos nafta“ perpilamų naftos produktų.
Pasikeitusi Rusijos geležinkelių vagonų ir platformų nuosavybės situacija lėmė jų trūkumą Klaipėdos uoste, todėl dalis buvusių Klaipėdos uosto klientų naudojosi Latvijos uostų paslaugomis, nes juose dėl didesnio rusiškų krovinių eksporto buvo daugiau rusiškų vagonų bei platformų.
