Du suomių gamintojo „Konecranes" kranai Klaipėdą pasiekė specialiu laivu iš Gdansko uosto, kur įranga buvo surinkta pagal lietuvių užsakymą.
„Krovos technikos pajėgumai ir gabaritai didėja visame pasaulyje, nes statomi vis didesni laivai, galintys gabenti daugiau konteinerių. Tam daug įtakos turėjo ir 2016 m. praplatintas Panamos kanalas. Klaipėdoje matome panašias tendencijas – gilinamas uostas, rekonstruojamos krantinės. Tokiame kontekste uostams nuolat investuoti į pajėgesnę techniką – būtinybė, siekiant išlikti konkurencingiems ir techniškai pajėgiems", – sako Gediminas Šimkus, sunkiosios technikos pardavimu ir priežiūra užsiimančios UAB „Mobile Heavy Machinery" atstovas.
Klaipėdos konteinerių terminalo įsigyti naujieji kranai yra didesni, šiuo metu tai vieni aukščiausių Lietuvoje dirbančių tokio tipo įrenginių. Siekdami 21 m aukštį, jie leidžia krauti konteinerius 6 aukštais. Po viena tokia mašina gali tilpti 6 eilės konteinerių ir dar pravažiuoti vilkikas. Iki šiol konteineriai Klaipėdos konteinerių terminale buvo kraunami 4 aukštais.
Tokį kraną varo 16 ratų, jo operatorius įrenginį valdo stebėdamas vaizdą per 6 vaizdo kameras. Juose įmontuota pažangi krovinių kontrolės sistema, leidžianti sklandžiai krauti krovinius ir sudėtingomis oro sąlygomis.
Konteinerių sandėliavimas išaugs 50 proc.
,,Tai pirmieji du bendrovės pirkiniai iš numatytos investicijų programos į krovos technikos atnaujinimą. Iš Suomijos gamintojo ,,Konecranes" planuojame iš viso įsigyti 6 RTG kranus. Pastaraisiais metais konteinerių krova sparčiai auga, mūsų turimų kranų tiesiog nebeužtenka.
Naujieji RTG kranai yra daug aukštesni už šiuo metu naudojamą techniką. Tikimės jų dėka padidinti konteinerių sandėliavimo galimybes 50 procentų", – teigia Klaipėdos konteineirų terminalo generalinis direktorius Vaidotas Šileika.
Pernai metais terminalas pasiekė rekordinę krovą – per 2018 m. vienuolika mėnesių KKT terminalai perkrovė 4,5 mln. tonų – tai dešimtadaliu daugiau, nei per visus ankstesnius metus.
Laukia uostų elektrifikacija ir automatizacija
Anot G. Šimkaus, vis daugiau uostų investuoja į elektros infrastruktūrą ir nuo dyzelinių variklių pereina prie ekologiškesnių ir tylesnių elektros variklių. Naujieji Klaipėdos konteinerių terminalo kranai pritaikyti tiek vienam, tiek kitam energijos šaltiniui.
Be to, ši technika gali būti paruošta automatizuotam darbui – šiuo metu pasaulyje jau veikia keli konteinerių terminalai, kuriuose kranai valdomi be operatorių – kabinose žmonės nebedirba. „Mobile Heavy Machinery" eksperto teigimu, realu tikėtis, jog dalinis automatizavimas greitu metu bus įgyvendintas ir kituose Lietuvos terminaluose.
