„Iš tiesų turime kuo džiaugtis. Uosto bendruomenė dėjo visas pastangas, kurios priklauso nuo kiekvieno iš mūsų, ir praktiškai visos įmonės dirbo sėkmingai, išskyrus kelias, kurios dėl suprantamų priežasčių nedirbo visu pajėgumu. Rezultatas nėra blogas – 8 proc. augimas per keturis mėnesius. Yra ir Hormuzo krizė, ir kiti dalykai, tačiau krovos tempas yra išlaikomas. Beveik 14 mln. tonų krovinių perkrauta per tuos keturis mėnesius“, – laikotarpį apibendrino Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Algis Latakas.
Yra ir Hormuzo krizė, ir kiti dalykai, tačiau krovos tempas yra išlaikomas. Beveik 14 mln. tonų krovinių perkrauta per tuos keturis mėnesius
Daugiausiai Klaipėdos uoste perkrauta krovinių konteineriuose – 5,2 mln. tonų. Tai yra 24 proc. arba kiek daugiau nei 1 mln. tonų geresnis rezultatas nei per tą patį laikotarpį pernai. Kroviniai konteineriuose sudaro 37 proc. viso Klaipėdos uosto krovos srauto. Augimas fiksuojamas tiek konteinerių krovoje vertinant tonomis, tiek skaičiuojant perkrautus standartinio dydžio konteinerius (TEU). Klaipėdos uoste jau priartėta prie 0,5 mln. TEU ribos – per keturis metų mėnesius perkrauta 477 444 TEU.
Kitas svarbus krovinių segmentas – ro-ro kroviniai arba keltais gabenamos krovininės transporto priemonės. Šiame segmente pasiekta 2,2 mln. tonų krova. Tai yra 5 proc. geresnis rezultatas už to paties laikotarpio pernai. Ro-ro kroviniai sudaro 16 proc. visos Klaipėdos uosto krovos.
Ryškus – 38 proc. siekiantis – augimas fiksuojamas suskystintų gamtinių dujų segmente. Šiemet jau perkrauta 1,1 mln. tonų. Praėjusiais metais per tą patį laikotarpį suskystintų gamtinių dujų Klaipėdos uoste buvo perkrauta 303 tūkst. tonų mažiau.
Į viršų stiebiasi ir trąšų krovos kreivė – jau perkrauta 662 tūkst. tonų. Lyginant su pernai, trąšų uoste šiemet perkrauta 23 proc. daugiau.
Teigiamos tendencijos fiksuojamos ir naftos produktų krovoje. Perkrauta 1,5 mln. tonų ir 14 proc. pralenktas praėjusių metų to paties laikotarpio rezultatas.
Tiesa, ne visuose Klaipėdos uosto krovos segmentuose krova auga taip sparčiai. Per pirmuosius keturis mėnesius Klaipėdos uoste perkrauta 909 tūkst. tonų grūdų. Tai yra 22 proc. arba 251 tūkst. tonų kuklesnis rezultatas nei per tą patį laikotarpį pernai. Lyginant su pernai, kiek sulėtėjo iškasenų ir statybinių medžiagų srautas – krova siekia 607 tūkst. tonų ir 22 proc. nusileidžia praėjusių metų to paties laikotarpio rezultatui. 114 tūkst. tonų mažiau kol kas perkrauta ir metalo laužo, beveik tiek pat – 116 tūkst. tonų – sumažėjo ir medienos krova.
Vis dėlto praradimus kompensuoti pavyksta ir Klaipėdos uostas išlieka vieninteliu tarp Baltijos valstybių, pasiekiančių teigiamą rezultatą ir atsiriekiančių vis didesnę rinkos dalį.
Klaipėdos uostas išlieka vieninteliu tarp Baltijos valstybių, pasiekiančių teigiamą rezultatą ir atsiriekiančių vis didesnę rinkos dalį.
Per keturis šių metų mėnesius Rygos uoste perkrauta 5,4 mln. tonų krovinių. Tai yra 5 proc. prastesnis rezultatas nei per tą patį laikotarpį pernai. Ventspilyje krova krito 24 proc. Per keturis šių metų mėnesius šiame uoste perkrauta 2,5 mln. tonų krovinių. Liepojos uostas fiksuoja 14 proc. kritusią krovą. Šiemet Liepojoje perkrauta beveik 2 mln. t krovinių.
