„Klaipėdos uosto įmonės džiugina savo naujais rezultatais, naujais pasiekimas. Per pirmą šių metų pusmetį rezultatai pagerinti pusantro milijono tonų arba 6,7 procentais. Augo visų krovinių apyvarta, išskyrus naftos, fiksuojamas 4 proc. kritimas. Jis susijęs su vartojimo sumenkimu. Naftos produktų apyvarta sumenjusi nuo 2014 metų stebint visus rytinės Baltijos pakrantės uostus“, – sakė Uosto direkcijos Rinkodaros ir bendrųjų reikalų direktorius Artūras Drungilas, pasidžiaugdamas, jog Klaipėdos uosto krovos rezultatai veržliai kopia aukštyn ir vos 10 proc. nusileidžia net trims kartu sudėjus Latvijos uostų rezultatams. Kaimyninės šalies uostuose stebimas kritimas, išskyrus Ventsplilio uostą, kuriame krova ūgtelėjo 2 mln. tonų dėl čia iš Rygos perkeltų anglies krovinių.
„Stebime, kas vyksta pas kaimynus – apyvarta sumažėjo, o pas mus auga. Tai didelis uosto įmonių ir geležinkelių pasiekimas“, – pabrėžė A.Drungilas.
Uostininkai šių metų rezultatus braižė su pesimistine nata, prognozuodami, jog bus perkrauta keletu milijonų tonų mažiau krovinių, tačiau pirmojo pusmečio rezultatai maloniai nustebino – perkrauta 1,5 mln. tonų daugiau, viso 23,65 mln. tonų.
Krovos rezultatai ir gausesnis atplaukusių laivų skaičius pozityviai įtakojo ir Uosto direkcijos pajamas iš rinkliavų, kurios išaugo 4 proc. arba 1,3 mln. eurų lyginant su praėjusiu metų pirmuoju pusmečiu.
Per pirmąjį pusmetį Klaipėdos uoste apsilankė 3 392 laivai – 4 proc. arba 129 laivais daugiau nei pernai. Skaičiuojama, kad apsilankė 164 055 keleiviai, tai 14,2 proc. arba 20 338 keleiviais daugiau nei 2018 m. pirmą pusmetį.
Prasidėjus kruizinės laivybos sezonui, nuo balandžio iki liepos mėnesio Klaipėdos uoste apsilankė 18 kruizinių laivų, tai 2 laivais mažiau nei pernai, tačiau jie atplukdė gausesnį svečių skaičių – 27 241 keleivį (12,8 proc. arba 3 086 kruiziniais keleiviais daugiau).
Dėmesys didesniam gyliui
Pasak Uosto direkcijos l.e. generalinio direktoriaus pareigas Vidmanto Paukštės, per pirmą šių metų pusmetį į Klaipėdos uosto tobulinimą investuota 38,6 mln. Eur. Tai kone dvigubai didesnės investicijos nei pernai per tą patį laikotarpį, kuomet investuota 18 mln. eurų. Daugiausiai lėšų skirta krantinių statybai ir gilinimui. Krantinių statyba ir rekonstrukcija atsiėjo 23,7 mln. Eur, į gilinimą investuota 13,1 mln. Eur.
„Vienas svarbiausių šių metų darbų – Malkų įlankos gilinimas iki 14,5 m. Šiandien rangovai yra pabaigę pirmąjį etapą, netrukus darbai bus tęsiami toliau. Išgilinus Malkų įlanką, bus sudarytos galimybės toliau vystyti plėtros projektus šioje Klaipėdos uosto dalyje, pagerintos jūrų transporto eismo sąlygos, padidintas laivybos saugumas. Malkų įlankoje esančiuose terminaluose, kuriuose nebuvo tokio gylio, koks yra šiaurinėje uosto dalyje, bus galima saugiai priimti Post Panamax tipo laivus, todėl išaugs čia veikiančių terminalų pajėgumas, gerės uosto konkurencingumas“, – pasakojo infrastruktūros direktorius, l. e. generalinio direktoriaus pareigas, Vidmantas Paukštė.
Malkų įlanką gilino olandų bendrovė Van Oord Dredging and Marine Contractors B.V., darbų atlikta už 8,9 mln. Eur. Gilinama ne tik Malkų įlankoje, bet ir kitose uosto zonose. Pirmą šių metų pusmetį gilinimo darbai sėkmingai atlikti prie Centrinio Klaipėdos terminalo pirso, taip pat prie kompanijos „Bega“ krantinių.
Krantinių statybai ir rekonstrukcijai pirmą šių metų pusmetį skirta 23,7 mln. Eur. Daugiausiai lėšų teko Malkų įlankoje veikiančių kompanijų krantinėms statyti ir rekonstruoti.
Per praėjusius šešerius metus uoste investuota 215,2 mln. Eur, 2019–2022 m. į Klaipėdos uosto tobulinimą planuojama investuoti apie 470 mln. Eur.
