Tai kas visai neseniai buvo tik pasvajojimai, pamažu tampa vis aktualesne diskusijų tema tarp uostininkų.
„Mūsų, kaip uosto direkcijos, misija – nesukelti miestui, gyventojams problemų. Laivyba auga, statomas SGD terminalas, dėl čia įplaukiančių dujovežių. Dėl jų laivyba uosto kanale sustos mažiausiai porai valandų“, - aiškino uosto direkcijos vadovas Arvydas Vaitkus. Prie keltų susidarytų automobilių spūstys, gyventojai patirtų nepatogumų. „Pagalvokime, kaip būtų nelaimės atveju. Gelbėjant žmogaus gyvybę svarbi kiekviena akimirka. Kad ir koks geras būtų keltas – vis tiek jame sugaištamas laikas. Prisiminkime ir didįjį Smiltynės gaisrą – kiek tuomet ugniagesiai patyrė nepatogumų, kad turėjo plaukioti keltais“, - aiškino uosto vadovas.
Anot jo, keltai – jau pasenusi technologija, todėl būtina ieškoti naujų sprendimų būdų. Siūloma, kad tiltas driektųsi nuo už tarptautinės perkėlos. Jo vandens dalis būtų 1,3 km. Nuo Kairių gatvės iki marių tilto dalis būtų maždaug 200 m. Kitame gale – Kuršių nerijoje – dar apie 20 m. Keleiviai tilto link būtų nukreipiami pietiniu aplinkkeliu. Taip, anot A.Vaitkaus, iš miesto gatvių dingtų didžiulis automobilių srautas. Skaičiuojama, kad per metus į Kuršių neriją perkeliama apie 500-600 tūkst. automobilių.
Prisimintas 2003 m. parengtas tilto projektas. Tada buvo siūloma statyti lengvų konstrukcijų ažūrinę estakadą, kuri pagal tuometines kainas kainuotų apie 60 mln. Lt. Dar nepaskaičiuota, kiek toks tiltas atsieitų šiandien.
A.Vaitkus tikina, kad tiltas turėtų būti mokamas. Šiuo metu automobilį perkelti į Kuršių neriją kainuoja 40 Lt. Dar 20 Lt vairuotojai turi sumokėti ekologinio mokesčio jau nerijoje.
