Vis tik pastaruoju metu rečiau lėktuvu keliavę gyventojai galėtų gerokai nustebti Helsinkio, Miuncheno, Londono Sičio ir vis didesnėje dalyje kitų didžiųjų oro uostų visos šios triukšmingos kakofonijos radę gerokai mažiau. Vadinamoji tyliojo oro uosto koncepcija tampa vis populiaresnė visame pasaulyje, o tylos netrikdymo politikos laikosi vis daugiau tarptautinių oro uostų.
Lietuvos oro uostai tylos madai nepasiduoda
Tokio oro uostų pritildymo tikslas – sukurti ramią, mažiau įtampos sukeliančią aplinką, kurioje keleiviai galėtų laukti savo skrydžio netrikdomi gausybės dažniausiai asmeniškai jiems neaktualių pranešimų ir perspėjimų.
Turbūt niekas nesiginčys, kad bilietų ir bagažo registracija, oro uosto saugumo patikros perėjimas, reikiamų išvykimo vartų paieška gali sukelti nemažai streso net ir daug skraidžiusiems ir ne viename dideliame oro uoste pabuvojusiems keleiviams, o ką jau kalbėti apie naujokus ar skrydžių apskritai vengiančius gyventojus.
Vilniaus, Kauno ar juo labiau Palangos oro uostai nėra tokie dideli, kad skrydžių informacija ir iš garsiakalbių sklindantys pranešimai galėtų erzinti.
Taigi sprendimas atsisakyti daugumos garsinių pranešimų ir visą pagrindinę informaciją mažinant triukšmo lygį pateikti tik specialiuose ekranuose, info-stenduose ir išmaniųjų įrenginių programėlėse gali pasirodyti logiškas. Vis tik šią kryptį šiandien renkasi ne visi oro uostai.
Trys Lietuvos oro vartai yra vieni tų, kurie neskuba pasiduoti tyliojo oro uosto madai ir savo keleivius pasitinka ne terminalus gaubiančia tyla, o priešingai – skambančia muzika. Tiesa, ne bet kokia, o kruopščiai parinkta ir pritaikyta oro uosto aplinkai.
Pasauliniame kontekste – tai gana išskirtinis sprendimas. Lietuvos oro uostų organizacinio vystymo departamento vadovo Tomo Rytelio teigimu, mintis oro uostuose leisti foninę muziką įgyvendinta siekiant suteikti pagrindiniams šalies oro uostams unikalumo ir atsižvelgus į pačių keleivių nuomonę bei pageidavimus.
Skambančia muzika siekia išsiskirti ir suteikti gerų emocijų
Lietuvos oro uostuose skambanti muzika, anot T.Rytelio, nėra atsitiktinumas ar eksperimentas. Muzikos poreikis buvo nustatytas atlikus keleivių ir darbuotojų apklausas – ir vieni, ir kiti nurodė, kad skambantys garsai juos veikia raminančiai.
Muzikos garsumas, grojaraščiai ir vietos, kuriose ji leidžiama, taip pat parinktos pagal keleivių ir darbuotojų apklausų rezultatus. Minint Lietuvos oro uostų šimtmetį keleivius juose pasitiko netgi gyvai atliekama džiazo muzika.
„Skambanti muzika leidžia keleiviams jose jaustis laisviau ir atsipalaiduoti labiau negu tyla. Keleivių apklausos rodo, kad būtent laukimas eilėse labiausiai erzina ir sukelia daugiausiai įtampos. Kadangi visiškai išvengti eilių neįmanoma nei viename oro uoste, todėl net ir tokia, atrodytų, smulkmena kaip fone grojanti muzika gali ženkliai pagerinti keleivių emocinę būseną prieš ar po skrydžio“, – įsitikinęs T. Rytelis.
Anot Lietuvos oro uostų organizacinio vystymo departamento vadovo, prie tyliojo oro uosto idėjos pasaulyje pirmiausiai perėjo tų oro uostų keleivių aptarnavimo terminalai, kuriuose skrydžių, keleivių ir skelbiamų garsinių pranešimų kiekis buvo itin didelis, o nuolatinis jų fonas galėjo kelti diskomfortą. T.Rytelis pažymi, kad Vilniaus, Kauno ar juo labiau Palangos oro uostai nėra tokie dideli, kad skrydžių informacija ir iš garsiakalbių sklindantys pranešimai galėtų erzinti.
Pagal Vilniaus oro uosto keleivių apklausos duomenis, 58 proc. pagrindiniuose šalies oro vartuose praėjusiais metais apsilankiusių gyventojų teigiamai vertino jų patalpose skambančią muziką. Neigiamus vertinimus išreiškė tik mažiau nei dešimtadalis oro uosto lankytojų. 42 proc. toje pačioje apklausoje dalyvavusių keleivių tikino, kad muzikos garsai oro uoste juos veikia raminančiai, o ketvirtadalis pripažino, kad jie pakelia nuotaiką.
Tyla nebūtinai ramina
Psichoterapeutas Olegas Lapinas pažymi, kad viešose vietose skambanti muzika gali teigiamai veikti žmogaus psichologiją, o pernelyg tyli aplinka – ne visuomet yra geriausias sprendimas.
„Kiekvienas žmogus turi toleruojamo triukšmo viršutines ir apatines ribas. Jas peržengus žmogus nebesijaučia patogiai. Taigi negalima teigti, kad kuo daugiau tylos, tuo geriau. Kai aplinka tampa per daug tyli, žmogui gali pasidaryti nejauku, jis gali itin susikoncentruoti į jį neraminančias mintis, pavyzdžiui, skrydžio baimę ar rūpestį dėl galimo vėlavimo.
Tuo metu per didelis triukšmas, be abejo, gali veikti ne tik psichologiškai, bet ir fiziškai – sukelti galvos skausmus, blaškyti dėmesį. Muzika iš tiesų galėtų būti tarpiniu variantu tarp pernelyg ausis rėžiančios tylos ir triukšmo, tačiau problema ta, kad nėra vienos universalios muzikos, kuri visus žmones veiktų vienodai.
Tai, kaip žmogus priima vienokius ar kitokius muzikos garsus, priklauso nuo jo asmeninių vidinių ritmų. Pavyzdžiui, lėta, rami muzika aktyvų ir energingą ekstravertą gali veikti slopinančiai, o ritmingi ir intensyvūs, aiškiai išreikšti muzikos garsai trikdyti lėtesniu ritmu gyvenantį asmenį“, – sako O. Lapinas.
Skirtingose kultūrose tyla prigyja ne vienodai sėkmingai
Anot psichoterapeuto, žmogus toleruojamą aplinkos triukšmo lygį lemia ir jo gimtoji kultūra, jai būdingos bendravimo normos ir ekspresyvumas. Dėl šios priežasties garsiai ir emocingai su aplinka komunikuoti linkusiam turkui ar indui vokiška ar skandinaviška ramybė oro uoste gali pasirodyti visiškai nepriimtina.
Tai patvirtina ir Naujojo Delio oro uosto patirtis, kur pabandžius pritaikyti tyliojo oro uosto idėją ir panaikinus daugelį garsinių pranešimų bendrose terminalo patalpose, sulaukta neigiamos keleivių reakcijos, o chaoso ir vėlavimų prie išvykimo vartų oro uoste tik padaugėjo.
Tyliuosiuose Vakarų oro uostuose nesusipratimų panaikinus garsinius pranešimus siekiama išvengti pasitelkiant technologinius sprendimus – informacinius multimedijos stendus ir programėles mobiliesiems įrenginiams, kurios leidžia ne tik turėti visą aktualią, nuolat atnaujinamą informaciją kišenėje, bet ir padeda orientuotis oro uoste, greitai susirasti išvykimo vartus.
