Pirmasis bandomasis traukinys iš Kinijos per Lietuvą į Europą paleistas dar 2011 metais. „Lietuvos geležinkelių“ Krovinių vežimo direkcijos Komercijos departamento direktorius Tomas Keršys sako, kad jo maršrutas driekiasi daugiau nei 10 tūkst. kilometrų.
„Vežimai tokiais dideliais atstumais reikalauja glaudaus bendradarbiavimo tarp visų projekto dalyvių – geležinkelio kompanijų, operatorių, logistikos įmonių. Per šiuos metus buvo išgrynintas visas pervežimo procesas, situacija rinkoje parodė, kad kol kas didesnę perspektyvą turi pervežimai tarp Lietuvos ir Kazachstano, kurie ir yra sėkmingai vykdomi“, – paaiškino jis.
Vežimai tokiais dideliais atstumais reikalauja glaudaus bendradarbiavimo tarp visų projekto dalyvių – geležinkelio kompanijų, operatorių, logistikos įmonių.
„Saulės“ operatoriaus „VPA Logistics“ geležinkelio operacijų padalinio vadovas Gintautas Kunickas sakė, kad traukinys kursuoja maždaug du kartus per mėnesį, nors pasitaiko ir intensyvesnių laikotarpių.
Jis nenorėjo atskleisti, kokios vertės kroviniai vežami konteineriuose, tačiau atsakė, kad juose dažniausiai gabenami įvairūs šveitikliai, dantų pasta, tabakas, kitos buityje naudojamos prekės, taip pat naudoti automobiliai arba jų dalys.
Statistikos departamento duomenimis, iš Lietuvos į Kazachstaną 2013 metais iš viso eksportuota prekių už kiek daugiau nei 1,5 mlrd. litų. Muilas, organinės paviršinio aktyvumo medžiagos, skalbikliai, tepimo priemonės, dirbtiniai vaškai sudaro apie 2,1 proc. šios sumos, o antžeminio transporto priemonės, išskyrus geležinkelio ir tramvajaus riedmenis, jų dalys ir reikmenys – net 23,3 proc.
Tuo metu į Kiniją Lietuva 2013 metais iš viso eksportavo prekių už 0,3 mlrd. litų.
Trukdo geopolitiniai klausimai
Paklaustas, kodėl Lietuvai nepavyksta išnaudoti „Saulės“ ir glaudžiau prekiauti su Kinija, G. Kunickas paaiškino, jog tam įtakos turi ir geopolitika. Esą mūsų santykiai su šia šalimi nuolat kinta, dažnai būna atsainūs.
Tiesa, jis pažymėjo, kad prekybos vystymo procesas nėra pamirštas ir tikimasi, jog ateityje bus pradėta prekiauti daugiau. Kol kas Kinija daugumą savo prekių į Europą atgabena per Baltarusiją.
Kaina išlieka pagrindiniu faktoriumi, todėl transportavimui iš Kinijos yra pasirenkamas jūrų transportas, o traukinių perspektyva – brangūs kroviniai, kuriuos reikia skubiai pristatyti į Europą
T. Keršys irgi sakė, kad pirminė idėja išlieka tokia pati – sujungti reguliariu traukiniu Kiniją ir Europą. Tai ypač aktualu vykstant labai aktyviai vakarinių Kinijos regionų plėtrai.
„Deja, kaina išlieka pagrindiniu faktoriumi, todėl transportavimui iš Kinijos yra pasirenkamas jūrų transportas, o traukinių perspektyva – brangūs kroviniai, kuriuos reikia skubiai pristatyti į Europą.
Kitas svarbus akcentas – partnerio pasirinkimas Kinijoje, kuris atliktų krovinių konsolidaciją. Šiuo metu aktyviai dirbama su stambiomis Kinijos logistikos kompanijomis „CRIMT“, „Sinotrans“, „Cosco“, „China Shipping“, kurios galėtų užtikrinti konteinerių surinkimą Kinijoje ir prijungimą prie „Saulės“ traukinio.
Kinijoje atidaryta Lietuvos geležinkelių atstovybė, kurios pagrindinis tikslas – ieškoti krovinių, kurie galėtų būti vežami Lietuvos geležinkeliais, atstovybei sudėliotos aiškios užduotys, todėl tikimės, kad jau artimiausiu metu pavyks įgyvendinti pirminę traukinio idėją“, – kalbėjo „Lietuvos geležinkeliai“ atstovas.
Maršrutas – naudingas
Kazachstano ambasados Lietuvoje atstovas Olzhas Toguzbajevas sakė, kad traukinys „Saulė“ tiek Lietuvai, tiek Kazachstanui yra labai naudingas. „Tai yra pagrindinė mūsų šalis jungianti linija“, – pažymėjo jis.
O. Toguzbajevas taip pat priminė, kad neseniai iš Lietuvos į Kazachstaną pradėjo kursuoti ir „Baltic Wind“ traukinys. Juo daugiausiai vežami automobiliai, jų dalys, ypač prancūzų gamintojo „Peugeot“, kurio salonas neseniai atsidarė Kazachstane.
Kazachstano ambasadoriaus patarėjas sakė tikįs, jog ilgainiui traukiniai iš Lietuvos per Kazachstaną dažniau nuvažiuos ir į Kiniją, o gal net ir iki Ramiojo vandenyno
Kazachstano ambasadoriaus patarėjas sakė tikįs, jog ilgainiui traukiniai iš Lietuvos per Kazachstaną dažniau nuvažiuos ir į Kiniją, o gal net ir iki Ramiojo vandenyno. Juolab kad šiuolaikinės technologijos tai leidžia padaryti kur kas greičiau – tai, kas anksčiau truko 7–10, dienų šiandien įveikiama per 4 dienas.
T. Keršys taip pat mato galimybių „Saulės“ projektą plėtoti toliau. Jis sakė, kad „Lietuvos geležinkeliai“ konteinerinių traukinių plėtrą laiko viena iš prioritetinių krypčių. Šiuo metu jau sėkmingai eksploatuojami 7 konteineriniai traukiniai, dar šiemet planuojama paleisti traukinių naujomis kryptimis.
„Organizuojant tokius projektus, pirminiame etape naudą gana sunku apibrėžti – reikalingas didelis įdirbis organizuojant visą pervežimo procesą, dėliojant komercines sąlygas. Šiuo metu visuotinai pripažintas „Vikingas“ prieš 11 metų prasidėjo nuo kelių šimtų konteinerių per metus, o šiuo metu tai vienas iš sėkmingiausių projektų Europoje.
„Saulės“ traukiniu pervežamų konteinerių apimtys rodo, kad jau dabar šis projektas turi didelį potencialą augti, ir mes tikimės, kad mūsų turima patirtis leis šį projektą sėkmingi plėtoti“, – reziumavo pašnekovas.
