„Kinijos prekės Šiaurės Europos ir Baltijos šalims, turinčioms 26 mln. gyventojų, gali būti tiekiamos per sandėlius Latvijoje, kuri turi palankias tam sąlygas“, – Latvijos radijui sakė Susisiekimo ministerijos Tranzito politikos departamento vadovas Andris Maldupas.
„Prekės iš Kinijos į Europą gabenamos laivais, nes taip pigiau. Tačiau jūra jos iki Europos keliauja 40-45 dienų, o traukiniais būtų greičiau – per 15 dienų. Pagalvokite, kiek kompiuterių reikia pakrauti į jūrinį konteinerį ir kokie pinigai taip įšaldomi. Šios prekės geležinkeliais, per sandėlius Latvijoje vartotojus pasiektų žymiai greičiau“, – pridūrė A.Maldupas.
Jis pabrėžė, jog Kinijos įmonės domisi ne tik „Rail Baltica“ projektu, bet ir strateginio investuotojo laukiančia skrydžių bendrove „Air Baltic“, taip pat tiesioginių skrydžių iš Kinijos į Latviją galimybėmis.
Pirmadienį Rygoje įvyksiančio 16+1 formato Vidurio ir Rytų Europos šalių bei Kinijos susisiekimo ministrijų vadovų pirmojo pasitarimo darbotvarkėje – konteinerių pervežimai iš Kinijos į Europą ir atgal.
