Pasak Anrijaus Matiso, šalys laikosi skirtingų nuomonių dėl bendros įmonės vaidmens, kas turi būti palikta atskirų šalių atsakomybei, pavyzdžiui, infrastruktūros statyba ar konkursų skelbimas.
„Mes manome, kad bendrai įmonei reikėtų suteikti gana plačius įgaliojimus, įgyvendinant projektą. O Lietuva mano, kad įmonei nereikia suteikti itin plačių galimybių. Žinoma, svarbiausia mums yra tai, kad bėgiai ir infrastruktūra, pastatyta Latvijos teritorijoje, priklausytų ne bendrai įmonei, o Latvijos valstybės įmonei, Latvijos valstybei“, – BNS pareiškė A. Matisas.
Ministras pabrėžė, jog Baltijos šalims svarbu susitarti dėl „RB Rail“ funkcijų.
Anot jo, Lietuva mano, jog „RB Rail“ reikėtų suteikti, pavyzdžiui, projekto koordinavimo funkcijas.
Ministras pabrėžė, jog Baltijos šalims svarbu susitarti dėl „RB Rail“ funkcijų.
„Jas iš tiesų reikia nuodugniai apsvarstyti, nes bendros įmonės vaidmuo iš tikrųjų svarbus. Tai nėra Latvijos, Lietuvos ar Estijos geležinkelis. Tai Baltijos šalių geležinkelis ir koordinuoti teks labai daug dalykų,“ – sakė jis.
„Tikiuosi, kai šie klausimai bus išspręsti, bus pasiektas ir susitarimas su Baiba Rubesa (būsima „RB Rail“ valdybos pirmininkė – BNS) dėl darbo sutarties sąlygų – kalbama ne tik apie darbo užmokestį, bet ir apie visas į sutartį įtrauktas sąlygas – funkcijas, kurias atliks įmonė, kokios yra jos pagrindinės užduotys. Baltijos šalys diskutuoja šiais klausimais“, – kalbėjo A. Matisas.
„Rail Baltica II“ sujungs Helsinkį su Berlynu per Taliną, Rygą, Kauną ir Varšuvą.
Jis viliasi, kad B.Rubesa galės užimti savo pareigas iki spalio mėnesio.
„Rail Baltica II“ sujungs Helsinkį su Berlynu per Taliną, Rygą, Kauną ir Varšuvą. Be to, geležinkelis gali būti pratęstas iki Venecijos.
Didžiosios Britanijos įmonės „Aecon“ skaičiavimais, naujasis geležinkelis Baltijos šalims kainuos 3,68 mlrd. eurų.
„RB Rail“ įsteigta 2014 metų lapkritį.
