Lietuvos bendrovės „Oro navigacija“ generalinio direktoriaus patarėjas Vidmantas Kairys BNS sakė, kad sutarties ratifikavimas Lenkijoje reikš tolesnių darbų pradžią.
„Europos Komisija siekia, kad šalys suvienodintų taisykles, kuriuomis per šalių teritoriją vadovaujasi skrisdami orlaiviai, kad procedūros būtų vienodos. Šalims ratifikavus sutartį, tai gali užtrukti nuo vienerių iki kelerių metų“, – teigė V.Kairys.
Pasak portalo, Seimas sulaukė ir pasiūlymo visiškai atmesti pateiktą projektą, nes gali būti pažeisti Lenkijos interesai, kadangi lietuviams pereitų apie 20 proc. Lenkijos oro erdvės kontrolės. Tačiau šis pasiūlymas nesulaukė daugumos parlamentarų palaikymo.
Lenkijoje dėl šios sutarties su Lietuva pastaruoju metu kilo didelis nepasitenkinimas. Šalies oro linijų profsąjungos baiminasi galinčio sumažėti uždarbio, kurio dalis neva atiteks Lietuvos navigacijos specialistams, ir dėl to pasiskundė premjerui.
ES oro erdvė pagal valstybių sienas yra padalytas į 27 nacionalines skrydžių valdymo sistemas, oro navigacijos paslaugas teikia apie 60 skrydžių valdymo centrų ir tai ne visada leidžia orlaiviams skristi tiesiausiu maršrutu.
Lietuva bendrą oro erdvės bloką kuria su Lenkija, Latvija – su Estija ir Suomija. Pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą iki 2012 metų gruodžio 4 dienos visos ES valstybės privalo dalyvauti bent viename funkciniame oro erdvės bloke su kita Europos šalimi.
Varšuvos skrydžių informacijos regiono plotas yra 334 tūkst., o Vilniaus – 76 tūkst. kvadratinių kilometrų.
Lietuva jau ratifikavo susitarimą dėl bendro oro erdvės bloko su Lenkija.
