Dabar populiaru
Publikuota: 2018 gruodžio 27d. 12:22

Lenkijos infrastruktūros ministras: „Rail Baltica“ ir „Via Baltica“ suartins Lenkiją ir Lietuvą

Andrzej Adamczyk
Andrzej Adamczyk

„Rail Baltica“ vėžė pasitarnaus didesniam krovinių srautui tarp Lenkijos ir Lietuvos, o „Via Baltica“ kelyje automobilių srautas išaugs 50 procentų, ir tai dar labiau paveiks judėjimą tarp abiejų kaimyninių valstybių, sako Lenkijos infrastruktūros ministras Andrzejus Adamczykas.

– Kaip „Rail Baltica“ projektas gali suartinti dvi valstybes – lenkų ir lietuvių, ir kiek tai yra svarbu plėtojant abiejų šalių bendradarbiavimą?

Tam, kad kad „Rail Baltica“ būtų patraukli turizmo ir verslo požiūriu, kelionės laikas ruožuose turėtų būti konkurencingas, – sako A.Adamczykas.

– Geležinkelio vėžė „Rail Baltica“ yra svarbi Lenkijos, Baltijos šalių ir Europos Sąjungos ekonominei plėtrai. Šis projektas gali prisidėti prie gerokai didesnio prekių gabenimo srauto geležinkeliais, kuris atitinka tvarią Europos Sąjungos transporto politiką. Šio maršruto sukūrimas taip pat turės teigiamą poveikį aplinkos apsaugai.

Rbestonia.ee nuotr./„Rail Baltica“ geležinkelis bus dviejų kelių ir elektrifikuotas – tai užtikrins didelį kelionių greitį.
Rbestonia.ee nuotr./„Rail Baltica“ geležinkelis bus dviejų kelių ir elektrifikuotas – tai užtikrins didelį kelionių greitį.

Žinoma, „Rail Baltica“ statyba yra iššūkis visoms suinteresuotoms šalims, nes tokio sudėtingo projekto kūrimas yra ilgalaikis procesas, pagrįstas sąnaudų ir naudos analize, kad ateityje būtų užtikrintas tvirtas ekonominis pagrindas projekto įgyvendinimui ir palaikymui. Labai svarbu, kad visos suinteresuotosios šalys užtikrintų tinkamą geležinkelių infrastruktūros būklę pagal ES reglamentus, atsižvelgdamos į projekto ekonominį efektyvumą ir aplinkos sąlygas.

– Kokių reikia veiksmų iš abiejų šalių pusės, kad „Rail Baltica“ būtų patraukli ne tik verslo, bet ir turizmo sektoriui?

– Tam, kad kad „Rail Baltica“ būtų patraukli turizmo ir verslo požiūriu, kelionės laikas atskiruose šio maršruto ruožuose turėtų būti konkurencingas. Dėl šio tikslo infrastruktūra turėtų būti atitinkamo lygio. Pavyzdžiui, Lenkijos pusėje, Varšuvos – Elko ruože, keleivinių traukinių greitis per pirmąjį modernizavimo etapą pasieks 160 kilometrų per valandą. Taip pat atliekami analizės darbai, siekiant padidinti greitį iki 200 kilometrų per valandą ruože nuo Elko iki valstybės sienos, tačiau investicinis projektas dar nepasirinktas.

Projekto nuotr./Rail Baltica“ linija pradėjus kursuoti greitiesiems keleiviniams traukiniams, Kaunas iš Panevėžio bus pasiekiamas vos per 38 minutes.
Projekto nuotr./Rail Baltica“ linija pradėjus kursuoti greitiesiems keleiviniams traukiniams, Kaunas iš Panevėžio bus pasiekiamas vos per 38 minutes.

– Kiek Lenkijos keliautojams bei krovinių tranzito verslui yra svarbi gera susisiekimo jungtis su Baltijos šalimis geležinkeliu? Kuo tai gal būti pranašesnis projektas už kitas susisiekimo linijas?

– Europos Sąjungos transeuropinio transporto tinklo (TEN-T) fondo, iš kurio finansuojamas „Rail Baltica“ projektas, reikalauja visų šalių vienodo ryžto ir nuoseklumo. Šis projektas, neatsižvelgiant į skirtingas aplinkybes, turi būti įgyvendintas konkrečiomis datomis, laikantis TEN-T reikalavimų. Pabrėžtina, kad projekto specifika Lenkijos pusėje skiriasi nuo Baltijos šalių. „Rail Baltica“ Lenkijos ruožas driekiasi per saugomas teritorijas arba šalia jų, todėl mums reikia būti ypač atsargiems investuojant.

– „Via Baltica“ taip pat susiduria su įvairiais iššūkiais ir problemomis. Kaip tai atsiliepia projekto įgyvendinimui Lenkijoje?

– „Via Baltica“ yra europinės svarbos investicija, ir dabartinė vyriausybė projektą vertina kaip prioritetą. Nutiesti šią vėžę yra svarbu dėl to, kad Europos Sąjungos teritorijoje būtina sukurti tranzito koridorių sistemą, jungiančią Baltijos šalis su likusia Bendrijos dalimi.

Mariaus Vizbaro / 15min nuotr./Keturių eismo juostų automagistralės „Via Baltica“ atidarymas
Mariaus Vizbaro / 15min nuotr./Keturių eismo juostų automagistralės „Via Baltica“ atidarymas

Dabartinė Lenkijos susisiekimo sistema susiduria su sparčiai didėjančiu transporto srautu, taigi reikia tiesti naujus greitkelius ir priartinti kelių infrastruktūrą prie Europos standartų. Greitkeliai yra išsivysčiusios šalies infrastruktūros elementai ir naujo kelio statyba taip pat padės žymiai padidinti saugos lygį. Apskritai, Lenkijoje norime turėti saugius kelius su dviem juostomis kiekviename kelyje. Lietuvoje keliai turėtų būti panašaus lygio. Dėl to tarptautinis transportas taps saugesnis ir patogesnis.

– Kokią svarbą susisiekimui su Baltijos šalims Lenkija mato projekte „Via Baltica“. Iš Lenkijos pusės tai taps keturių juostų kelias, tad kaip tai paveiks tranzito verslą tarp Baltijos šalių ir Lenkijos?

– „Via Carpatia“ transporto koridorių Lenkijoje sudaro dvi dalys: „S8“ greitkelis iš Varšuvos į Mazovijos Ostruvą (lenk.Ostrów Mazowiecką), kuris jau yra baigtas, ir S61 greitkelis nuo Mazovijos Ostruvos iki Lenkijos ir Lietuvos sienos Budzisko. Mes jau pasirašėme visas reikiamas sutartis dėl S61 greitkelio ir planuojame užbaigti kelio statybą 2021 m.

– Koks tikėtinas automobilių srautų padidėjimas, kai bus baigta „Via Baltica“ plėtra? Kam tai gali būti labiausiai naudinga ir kaip tai gali prisidėti prie Lietuvos ir Lenkijos ekonominio bendradarbiavimo plėtros?

– Sparčiai didėjantis transporto srautas, ypač vilkikų, sukūrė poreikį tokiam koridoriui. Naujasis maršrutas aplenkia vertingas gamtos teritorijas ir sukuria optimalų koridorių, jungiantį Lenkiją ir Baltijos šalis. Remiantis prognozėmis ir analize, per ateinančius kelerius metus gerokai išaugs transporto srautas. O kai bus baigtas projektas Lenkijoje, tam tikruose „Via Baltica“ ruožuose numatomas eismo padidėjimas gali viršyti 50 proc.

Sunkiojo transporto, vilkikų dalis 2015 m. sudarė apie 3500 transporto priemonių per dieną, o 2031 m. gali pasiekti iki 5500 vilkikų per dieną.

Mariaus Vizbaro / 15min nuotr./Keturių eismo juostų automagistralės „Via Baltica“ atidarymas
Mariaus Vizbaro / 15min nuotr./Keturių eismo juostų automagistralės „Via Baltica“ atidarymas

Dėl savo tarptautinio masto šis transporto koridorius laikomas būtinu, siekiant užtikrinti Europos Sąjungos ekonominę ir socialinę sanglaudą. Infrastruktūros ministerijos nuomone, „Via Baltica“ koridoriaus galutinis įgyvendinimas ženkliai paveiks Lenkijos ir Lietuvos prekybos augimą ir užtikrins laisvesnį prekių ir žmonių judėjimą.

– Su kokiais iššūkiais susiduriama tiesiant „Via Baltica“ kelią Lenkijos pusėje?

– Maršruto „Via Baltica“ įgyvendinimas, kaip ir bet koks didelis investicinis kelių infrastruktūros projektas, yra sudėtingas dėl įsipareigojimų, reikalaujantis pakankamai laiko ir daugelio teisinių, procedūrinių ir technologinių iššūkių.

Atskirų „Via Baltica“ koridoriaus ruožų statybai Lenkijoje reikia investuotojų su dideliais žmogiškaisiais ir finansiniais ištekliais . Prieš tiesiant greitkelio ruožus reikia atlikti parengiamuosius darbus, kurių tikslas – nustatyti palankiausią darbo eigą, atitinkantį tiek investuotojo, tiek visuomenės lūkesčius. Visų į projektą investuojančių šalių interesų derinimas yra didelis iššūkis. Tačiau dėl patirties ir geros praktikos projektas sėkmingai įgyvendinamas.

Parengta bendradarbiaujant su:

Inicijuotas turinys

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Praktiški patarimai

Skanumėlis
Gerumu dalintis gera

Video

01:19
00:44
01:38
Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką