Dabar populiaru
Publikuota: 2013 liepos 4d. 12:26

„Rail Baltica“ geležinkelio projektas: Lietuva griauna patikimos partnerės reputaciją

Bėgiai Lietuvos ir Baltarusijos pasienyje
VSAT nuotr. / Bėgiai Lietuvos pasienyje

Tai, jog strateginiai Lietuvos projektai tampa politinių permainų įkaitai, po truputį tampa akivaizdu ir mūsų šalies kaimynams. Po Visagino atominės elektrinės (VAE) fiasko estai ėmė baimintis, kad panašus likimas gali laukti ir kito milijardinio projekto – per penkias valstybes einančio geležinkelio „Rail Baltica“. Jis turėtų jungti Suomiją, Estiją, Latviją, Lietuvą ir Lenkiją. Projektui iškilo grėsmė dar nepradėjus statybos darbų. Nors Andriaus Kubiliaus vyriausybė pasirašė susitarimą kartu su partneriais steigti bendrą įmonę geležinkeliui tiesti, Algirdo Butkevičiaus vyriausybė tai daryti atsisako ir siūlo kitokį bendradarbiavimo būdą.

Projekte dalyvaujančios šalys stebisi tokiu Lietuvos pozicijos pasikeitimu ir baiminasi, jog matydama kylančius ginčus Europos Komisija gali pakeisti projekto finansavimo planus. Bendra ES investicijų vertė viršija 3 mlrd. eurų. Tai viena didžiausių iki šiol numatytų investicijų regione.

Renkasi pigesnį variantą

„Didžiausia diskusija šiandien  kyla svarstant, kokią juridinę formą šio projekto įgyvendinimui pasirinkti. Yra dvi galimos alternatyvos – ribotos atsakomybės bendrovė arba Europos ekonominių interesų grupė (EEIG)“, – 15min.lt sakė susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius.

„Bendros įmonės įkūrimas nedega. Paraiškų pateikimo terminas ES numatytas iki 2016 m.“, - sakė R.Sinkevičius.

Jo teigimu, steigti EEIG būtų pigiau. „Tai kainuotų šimtą latų, o vėliau kiekviena šalis deleguotų savo atstovus. Mes greičiausiai deleguotume infrastruktūros valdytojo „Lietuvos geležinkelių“ darbuotojus, todėl naujų etatų kurti nereikėtų. ES yra buvę 16 atvejų, kai valstybės tokiu būdu įgyvendino analogiškus projektus. Bendra įmonė yra brangesnė. Jos išlaikymas kasmet kainuotų apie 4 mln. eurų“, – paaiškino ministras.

R.Sinkevičius tikino, kad šiuo metu nuspręsta partneriams siūlyti kurti EEIG, tačiau skubėti priimti galutinį sprendimą nebūtina: „Dėl modelio iki rugsėjo tikrai susitarsim. Įmonės įkūrimas nedega. Kiekviena iš šalių turi atlikti poveikio aplinkai vertinimą, paruošti planus, paimti žemę visuomenės reikmėm. Be to, paraiškų pateikimas ES numatytas iki 2016 m. Laiko dar daug.“

A. Auaros nuotr./Susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius
Rimantas Sinkevičius

Ministras atkreipė dėmesį, kad bendros įmonės steigimui kliūtimi gali tapti ir Lietuvos teisės aktai: „Jeigu būtų pasirinktas bendrovės variantas, kiltų klausimas, kam priklausys pastatytas geležinkelis. Lietuvos Konstitucija ir kiti teisės aktai neleidžia, kad infrastruktūros valdytojas būtų ne valstybės įmonė.“

Dar viena kliūtimi ministras įvardino tai, jog bendrovės būstinė bus ne Lietuvoje. „Latvija pasirinkta ponui Kubiliui pasirašius susitarimą. Dėl to dar galima persiderėti. Bendrovės juridinė forma gali turėti įtakos ir Lietuvos biudžetui“, – sakė R.Sinkevičius.

Pasak socialdemokrato, Lietuva lenkia projekto grafiką, tačiau kitose šalyse yra daug didesnių problemų.

Nepatikima partnerė

Buvęs susisiekimo ministras Eligijus Masiulis 15min.lt nurodė, jog Latvija pasirinkta įvertinus jos geografinę padėtį: „Tai lėmė geografiniai motyvai. Latvija yra Baltijos šalių centre. Logistiškai tai patogiau. Girdžiu priekaištų, kad taip mokesčiai bus mokami Latvijoje, tačiau tai susitarimo reikalas. Steigiant įmonę šalys yra laisvos susitarti, kad ir nuostoliai, ir nauda būtų dalinami vienodai visoms pusėms.“

„Lietuvos pozicijos pasikeitimas, mano manymu, demonstruoja pačios valstybės nesolidumą, kenkia mūsų įvaizdžiui",- teigė E.Masiulis.

Pasak parlamentaro, iš naujo prasidėjusios diskusijos projekto partnerius verčia abejoti Lietuvos patikimumu. „Man dar būnant ministru buvo pasirašytas ketinimų protokolas tarp Lietuvos, Latvijos ir Estijos. Jame buvo numatytas bendros įmonės steigimas „Rail Baltica“ projektui vystyti. Lietuvos pozicijos pasikeitimas, mano manymu, demonstruoja pačios valstybės nesolidumą, kenkia mūsų įvaizdžiui“, – sakė E.Masiulis.

Pasak jo, Lietuva buvo tapusi „Rail Baltica“ projekto lydere, tačiau dabar tokiais nemotyvuotais pareiškimais rizikuoja prarasti išsikovotas pozicijas. „Mes pradedame keisti atominės elektrinės projekto žaidimo taisykles. Dabar kyla problemų su „Rail Baltic“ įmone. Taip galime ilgam regione įsitvirtinti kaip nepatikimas partneris“, – dėstė politikas.

Eligijus Masiulis
Eligijus Masiulis

E.Masiulis priminė ir projektą finansuojančių institucijų požiūrį: „Susisiekimo ministrui ir „Lietuvos geležinkelių“ atstovams siūlau įsiklausyti, ką sako Europos Komisija. Toks pozicijos pasikeitimas gali turėti įtakos „Rail Baltica“ projekto įgyvendinimui ir finansavimui.“

Neoficialiai užsimenama, jog pasikeitusią Lietuvos poziciją lėmė „Lietuvos geležinkelių“ vadovų įtaka politikams. Bendros įmonės įkūrimas reikštų, jog finansinius srautus iš nacionalinių įmonių perims naujai sukurta tarptautinė bendrovė, kurią turėtų kontroliuoti visos projekto dalyvės. „Manau, kad labai didelę įtaką padarė „Lietuvos geležinkeliai“. Susisiekimo ministerijos atstovai kalba „Lietuvos geležinkelių“ suformuluotais teiginiais“, – neslėpė E.Masiulis.

Kaimynai gūžčioja pečiais

Tokia Lietuvos pozicija kelia didelį nerimą mūsų kaimynėms. Tiek Estija, tiek Latviją oficialiai paragino Lietuvą kurti bendrą įmonę. „Taip, kaip pas jus diskutuojama dėl VAE, taip Estijoje diskutuojama dėl „Rail Baltica“. Tai itin svarbus projektas visam regionui, didžiulė investicija. Jis pavyks, jei visos šalys veiks kartu ir tinkamai atliks savo darbus“, – 15min.lt sakė Estijos ekonomikos ir susisiekimo ministerijos atstovas Rasmusas Ruuda. Pasak jo, yra daug priežasčių, kodėl buvo sutarta kurti bendrą įmonę, ir visos jos pateiktos Lietuvai.

„Investicija ateis tik tuo atveju, jei visos šalys veiks kartu ir tinkamai atliks savo darbus", - minėjo R.Ruuda.

EEIG bendradarbiavimo forma naudojama rengiant bendrus sutarimus, tačiau ši stadija derantis dėl „Rail Baltica“ jau baigėsi. Vykdant konkrečius darbus ES įprasta kurti bendras įmones. Tokia įmonė būtų ribotos atsakomybės. Tai svarbu vertinant galimas rizikas. Pasirinkus EEIG nacionalinėms bendrovėms tektų prisiimti visą riziką, o tai brangintų jų skolinimąsi, kol vyks projektas. Planuojama, jog jis bus baigtas iki 2023 m. Mažai tikėtina, kad Suomija ir Lenkija sutiktų su tokia rizika ir prisijungtų prie EEIG.

Europos Investicijų bankas, kuris skirs lėšų šiam projektui, nurodė, jog itin svarbus aiškus bendros įmonės teisinis reguliavimas. EEIG atveju tektų derinti penkių šalių teisės aktus. Tuo tarpu įsteigus vieną bendrovę ji veiktų pagal šalies, kurioje ji įsteigta, jurisdikciją.

Rasmus Ruuda
Rasmusas Ruuda

ES teisės aktai nurodo, jog EEIG negali siekti pelno, todėl tai gali tapti dar viena rimta kliūtimi tokios bendradarbiavimo formos pasirinkimui.

Neoficialiai nurodoma, jog po VAE „numarinimo“ užsienio partneriai baiminasi dėl kitų tarptautinių projektų. „Rail Baltica“ atveju Lietuvos užsispyrimas ir nenoras tartis gali sugriauti visų penkių valstybių planus. Nerimą kelia ne tiek konkreti Lietuvos pozicija, kiek įprasta praktika tampantis derybų laiko vilkinimas.

Pažymėkite klaidą tekste pele, prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Naujienos

Žiemos olimpinės žaidynės

Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką