Vis dėlto pasikeitus geopolitinei aplinkai, nuslūgus rytiniams srautams, išaugus konkurencijai regione ir suintensyvėjus hibridinėms grėsmėms, tampa aišku: vien tik inercija Lietuva lyderystės neišlaikys. Reikalingas politinis apsisprendimas – aiškus, koordinuotas ir regioniniu mastu pagrįstas.
Apie tai Transporto inovacijų asociacijos organizuojamame septintajame Transporto inovacijų forume diskutavo keturi sektoriaus lyderiai: Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos vadovas Algis Latakas, LTG Cargo generalinė direktorė Eglė Šimė, „Girteka Group“ generalinis direktorius Edvardas Liachovičius ir Transporto inovacijų asociacijos valdybos pirmininkas Jurgis Adomavičius. Diskusiją moderavo advokatas Karolis Smaliukas, advokatų kontoros „TEGOS“ partneris.
Strateginė kryptis: Lietuvos logistika šiuo metu gyvena ne pagal planą, o pagal aplinkybes
Diskusijoje greitai išryškėjo bendras vardiklis: Lietuvoje nėra konsoliduotos logistikos politikos, kuri apibrėžtų, kuriose grandyse šalis siekia būti konkurencinga.
„Verslas gali prisitaikyti prie bet kokių taisyklių. Blogiausia yra tada, kai nežinai, kokios taisyklės galios po trijų mėnesių“, – teigė E.Liachovičius.
Pasak jo, verslas šiandien veikia nuolatinio neapibrėžtumo sąlygomis: vieną ketvirtį galioja vienokios taisyklės, kitą – jau kitokios, o sprendimai dėl leidimų, darbo jėgos ar tranzito krypties keičiasi neprognozuojamai. Toks režimas, „Girteka Group“ vadovo teigimu, nėra tvarus. Verslui reikalinga aiški žinutė, kokias logistikos kryptis Lietuva laiko prioritetinėmis. Neapsisprendimas, pasak E.Liachovičiaus, šiuo metu kainuoja daugiau nei bet kuris konkretus pasirinkimas.
J.Adomavičius papildė dar tiesiau: „Mes neturime strategijos. Mes turime situacijų valdymą. O tai reiškia, kad tik reaguojame, nors turėtume formuoti“.
Verslas šiandien veikia nuolatinio neapibrėžtumo sąlygomis.
Pasak jo, kai nėra krypties, kiekviena institucija priima sprendimus savo logika, o verslas lieka tarp interpretacijų.
Koordinacijos stoka riboja konkurencingumą
Verslas kritikavo ne tik krypties trūkumą, bet ir sprendimų nenuoseklumą bei institucijų nesusikalbėjimą. Realūs pavyzdžiai atskleidžia giluminę problemą.
„Buvo muitinės vadovas, kuris sugalvojo, kad visus sunkvežimius sukoncentruosim viename punkte. Dėl to susidarė milžiniškos eilės. Tuo metu Susisiekimo ministerija nustojo išduoti leidimus, o Užsienio reikalų ministerija nusprendė riboti kvotas. Kiekvienas atskirai gal ir priima logiškus sprendimus, bet kartu – mes stringam“, – atvirai dėstė E.Liachovičius.
Koordinacijos trūkumas matomas be tik Lietuvos institucijų veikloje, tačiau ir su regioniniais partneriais, ypač Lenkija ir Latvija. Ir čia yra rizika ne tik konkurencingumui, bet ir geopolitinei darbotvarkei. Šiandien būtina, kad sprendimai – ypač dėl sankcijų, kontrolės režimų ir pasienio tvarkos – būtų derinami regioniškai ir jei vienos šalys uždaro sienas, tai sienos turėtų būti uždaromos ir kitos šalyse.
Uostas išgyvena, bet ar vystosi?
Klaipėdos uostas – vienas iš nedaugelio sektoriaus žaidėjų, kuris pastaraisiais metais demonstravo stabilumą. Visgi A.Latakas įspėjo, jog dabartinis tempas gali būti trumpalaikis.
Būtina, kad sprendimai – ypač dėl sankcijų, kontrolės režimų ir pasienio tvarkos – būtų derinami regioniškai.
„Turim gilintą kanalą, galim priimti 400 m ilgio laivus. Konteinerių srautai viršija milijoną TEU. Bet kai neturime aiškios nacionalinės pozicijos dėl krovinių diversifikavimo, net ir ši infrastruktūra ilgainiui taps nepilnai išnaudota“, – teigė A.Latakas.
Jis pažymėjo kad pajėgumai uoste siekia apie 70 mln. tonų, bet realiai išnaudojama apie pusę. Ir nors tai dar nėra krizė, tai aiškus signalas – be politinės lyderystės neišsaugosime šio potencialo.
LTG pasiruošusi kryptims, bet trūksta valstybės ženklo
LTG Cargo dar 2018 m. ėmė mažinti priklausomybę nuo rytinių srautų, o dabar 60 proc. pervežimų vykdoma elektrifikuotais traukiniais. Technologinės investicijos apima DI sprendimus, dronus vagonų apžiūrai, automatizuotas eismo valdymo sistemas.
„Nuo 2018 metų kryptingai dirbame, kad nebūtume priklausomi nuo vienos krypties. Esame pasiruošę važiuoti į vakarus, į pietus, bet tam reikia ne tik mūsų, bet ir valstybės sprendimų“, – pažymėjo E.Šimė.
LTG per metus perveža 25-27 mln. tonų – tris kartus daugiau nei Latvijos geležinkeliai ir beveik 20 kartų daugiau nei Estijos. Tačiau ekspertų vertinimu, ilgalaikis augimas priklausys nuo politinio nuoseklumo ir reguliacinės aplinkos aiškumo.
Azijos srautai: neišnaudota pozicija
Šiuo metu Lietuva dalyvauja vos 5-6 proc. Azijos-Europos kelių pervežimų. Diskusijoje pažymėta, kad galėtų pretenduoti į 20-25 proc., jei būtų suformuota aiški nacionalinė politika.
„Turėtume aiškiai apsibrėžti, ar mums svarbus Kazachstanas, Uzbekistanas, Centrinė Azija. Jei taip, turėtume derinti pervežimų leidimų politiką, užtikrinti pasienio pralaidumą, įkurti tinkamą infrasruktūrą Lietuvoje krovinių perkrovimui“, – siūlė J.Adomavičius.
Šiandien nė viena iš šių priemonių nėra iki galo įgyvendinta.
Sankcijų politika: svarbios vertybės, bet būtinas ir efektyvumas
Diskusijos dalyviai palaikė vertybinę politiką ir paramą Ukrainai, bet taip pat pabrėžė, kad sankcijų įgyvendinimas turi būti racionalus ir konkurencingas. Dalyviai minėjo, kad turi būti aiški valstybės strategija, su kuriomis šalimis dirbame, su kuriomis – ne. Taip pat dalinosi mintimis, kad reikia ieškoti būdų, kaip visiškai nesužlugdyti viduriniojo logistikos koridoriaus, Centrinės Azijos rinkų, kurios vis dar yra svarbios tranzito partnerės.
„Mes esame už Ukrainą. Bet tuo pačiu – už Lietuvą. Jei valstybė elgiasi taip, kad Latvija mus apeina dėl neefektyvių sprendimų – kenčiam mes visi“, – teigė E.Liachovičius.
Perteklinis reguliavimas, vėluojantys sprendimai ir nenuosekli komunikacija su verslu verčia klientus ieškoti alternatyvų, net jei Lietuvos infrastruktūra techniškai pranašesnė.
Verslas laukia krypties, ne deklaracijų
Diskusijos pabaigoje išryškėjo bendras lūkestis – valstybė turi ne deklaruoti, o veikti. Logistikos sektoriui būtina aiški žinutė: kur Lietuva nori būti, ką remia, kokius sprendimus garantuoja.
„Norint išlikti matomiems pasaulio logistikos žemėlapyje, nebepakanka būti tranzito šalimi – turime tapti sprendimų centru ir inovacijų varikliu. Tokios diskusijos padeda įvertinti, kaip Lietuva gali išnaudoti savo potencialą ir turėti esminę įtaką sektoriaus pokyčiams“, – teigė diskusijos moderatorius K.Smaliukas, advokatų kontoros „TEGOS“ partneris.
