Prezidentės kirtis
Klaipėdos uostas liepos pradžioje džiaugėsi Seimo priimtomis Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo pataisomis, kuriomis ypatingos svarbos ekonominius projektus įgyvendinančioms strateginėms įmonėms leista nemokėti dividendų.
 |
| A.Ufarto/BFL nuotr./Klaipėdos uosto vadovas A.Vaitkus per anksti džiaugėsi, kad visą uždirbtą pelną galės investuoti į infrastruktūrą. |
„Šis klausimas buvo itin svarbus Klaipėdos uostui, didžiausiam Lietuvos transporto ir tranzito mazgui. Uosto direkcija visas iš rinkliavų surenkamas lėšas skiria investicijoms į uosto plėtrą. Todėl dabar į uosto infrastruktūrą Uosto direkcija galės investuoti daugiau kaip 40 mln. Lt lėšų, kurios valstybei finansiškai atsipirks jau po 2,5 metų. <...> Atleidimas nuo pelno įmokos ne tik pagerins Uosto direkcijos finansinį pajėgumą, padarys didelę įtaką mūsų galimybėms skolintis, bet ir Lietuvos valstybė gaus milžinišką finansinę naudą, nes sukurtas turtas lieka valstybės nuosavybėje ir ateityje užtikrins papildomas nuolatines ir didesnes pajamas į valstybės biudžetą. Be to, būtų kuriamos papildomos darbo vietos, mokami kiti mokesčiai“, – tuomet džiaugėsi Uosto direkcijos generalinis direktorius Arvydas Vaitkus.
Jeigu vis dėlto reikėtų mokėti dividendus į biudžetą, Klaipėdos uostui tai būtų skaudus smūgis.
Bet euforija truko neilgai. Liepos 15 d. prezidentė Dalia Grybauskaitė pranešė vetavusi Seimo priimtas pataisas ir grąžinusi jas parlamentarams iš naujo svarstyti. Valstybės vadovės nuomone, dėl šių pataisų valstybės įmonės veiks nevienodomis sąlygomis, nes ne visos jos turi strateginę reikšmę ir gali įgyvendinti strateginius projektus.
„Strateginės įmonės statusas neturi suteikti teisės nemokėti dividendų į valstybės biudžetą. Valstybės įmonės yra visų Lietuvos žmonių turtas, todėl jų uždirbamas pelnas turi nešti naudą visiems“, – pranešime spaudai cituojama prezidentė.
Valstybės vadovė taip pat pažymi, kad atleidžiant kai kurias įmones nuo pelno įmokų valstybės ar savivaldybės biudžetas neteks dalies pajamų.
D.Grybauskaitė taip pat primena, kad pagal įstatymus Vyriausybė ar savivaldybės taryba gali pati nuspręsti, kurioms valstybės įmonėms sumažinti pelno įmoką atsižvelgiant į jų vykdomą svarbų ekonominį projektą. Todėl, pasak prezidentės, papildomos įstatymo pataisos yra nereikalingos.
Neturi ką investuoti
Valstybės įmones 50 proc. nuo uždirbto pelno dydžio dividendais 2012 m. pradžioje apkrovė finansines skyles kamšiusi konservatoriaus Andriaus Kubiliaus Vyriausybė. Po Seimo rinkimų iš A.Kubiliaus Vyriausybės vairą perėmęs socialdemokratų lyderis Algirdas Butkevičius siekia, kad ypač svarbius projektus vykdančios valstybės bendrovės uždirbtą pelną turėtų skirti investicijoms, o ne pervesti į biudžetą. Tačiau A.Butkevičiui nepritaria prezidentė D.Grybauskaitė.
Jeigu vis dėlto reikėtų mokėti dividendus į biudžetą, Klaipėdos uostui tai būtų skaudus smūgis. 2012 m. Klaipėdos uostas uždirbo beveik 90 mln. litų pelno. Biudžetui reikėtų atriekti 50 proc. paskirstytinojo pelno dydžio dividendus – beveik 45 mln. litų.
Tai reiškia, kad uostas investicijoms skirtų perpus mažiau lėšų, dėl to daug prarastų konkurencinėje kovoje su kitais uostais. Šiuo metu Klaipėdos uostas investuoja daug. Svarbiausios investicijos – suskystintųjų gamtinių dujų terminalo infrastruktūros įrengimo ir akvatorijos gilinimo darbai, uosto laivybos kanalo gilinimas ir platinimas, keleivinių ir krovininių keltų terminalo infrastruktūros įrengimas, krantinių rekonstravimas ir statyba, geležinkelio kelyno išplėtimas ir naujų geležinkelių statyba, privažiavimo kelio nuo Baltijos prospekto pratęsimas iki uosto krantinių ir t.t.
Į Klaipėdą panašaus Lenkijos Gdynės uosto vadovai iš nuostabos tik kraipo galvas, išgirdę apie klaipėdiečių problemas.
Šios investicijos didina per Klaipėdos uostą pervežamų krovinių skaičių, nuo to auga ir valstybės pajamos. Skaičiuojama, kad iš kiekvienos perkrautos tonos valstybės biudžetas gauna daugiau nei 11 litų. Kuo daugiau milijonų tonų perkraunama, tuo daugiau milijonų plaukia į valstybės biudžetą. Bet kad krova augtų, būtina uostą plėsti ir į jį investuoti.
Šiuo metu Klaipėdos uostas yra konteinerių perkrovimo lyderis tarp Baltijos šalių uostų. Jame dirba 17 stambių krovos, laivų remonto ir statybos kompanijų. Uostas per metus gali perkrauti iki 45 milijonų tonų įvairių krovinių.
Rojus Gdynėje
Tuo tarpu į Klaipėdą panašaus Lenkijos Gdynės uosto vadovai tik iš nuostabos kraipo galvas, išgirdę apie klaipėdiečių problemas. Jie, palyginti su lietuviais, gyvena kaip inkstai taukuose.
Gdynės uostas pradėtas statyti tik 1922 m. Tuomet savo uosto neturėjusi Lenkija, kaip šaipėsi JAV spauda, nutarė žvejų kaimelyje pastatyti savo Niujorką. Ir pastatė vos per 13 metų. Dabar Gdynė – modernus ir klestintis uostamiestis, kuriame gyvena apie 250 tūkst. žmonių.
 |
| R.Celencevičiaus nuotr./Gdynės uosto direkcijos viceprezidentui W.Tankiewicziui nereikia ieškoti pinigų, jam svarbiausia rasti, kur juos investuoti |
Gdynės uostą valdo valstybė, o daugiau nei dešimtmetį nesikeičiančių uosto vadovų rūpestis – ne kur gauti pinigų, o kur investuoti uždirbamus milijonus.
Gdynės uosto direkcijos viceprezidentas ir infrastruktūros bei nuosavybės valdymo direktorius Walery Tankiewiczius žurnalistams iš Lietuvos pasakojo, kad uostas nemoka valstybei dividendų, yra atleistas nuo pelno ir nekilnojamojo turto (NT) mokesčių. NT mokestis mokamas tik už tą turtą, kuris nėra viešoji infrastruktūra, – privačioms kompanijoms nuomojamus sandėlius ir pan.
Gdynės uosto direkcija užsidirba ne tik iš paslaugų privačioms bendrovėms, bet ir iš uoste esančio valstybės turto privatizavimo.
Tai kokia nauda valstybei iš tokio uosto? W.Tankiewiczius atsako: valstybei nereikia nė zloto investuoti į strategiškai svarbią infrastruktūrą bei nereikia mokėti už jos priežiūrą. Iš savo uždirbtų lėšų į infrastruktūrą investuoja ir ją prižiūri uosto direkcija.
Gdynės uosto direkcija užsidirba ne tik iš paslaugų privačioms bendrovėms, bet ir iš uoste esančio valstybės turto privatizavimo. Uosto direkcija pati nusprendžia, kam ką privatizuoti ir pati pasirenka, kur gautus pinigus investuoti. Gdynės uoste yra 10 terminalų, stambiausius valdo užsienio kompanijos iš JAV, Prancūzijos, Honkongo, Filipinų. Uoste dirba ir lenkų kompanijos.
Per metus Gdynės uostas gauna nuo 20 iki 50 mln. zlotų (nuo 16 mln. iki 40 mln. litų) pelno. Ir visus šiuos pinigus investuoja į uosto infrastruktūrą. Jeigu neinvestuotų, tektų mokėti pelno mokestį. „Bet dar taip nebuvo, kad neinvestuotume“, – šypteli jau 13 metų uoste dirbantis W.Tankiewiczius. Nemaža paspirtis ir ES fondai, iš kurių ateinančios lėšos sudaro 50-60 proc. investicijų.
Dėl nenutrūkstančio investicijų srauto Gdynės uostas sparčiai auga. 2007 m., prieš pat krizę, jame perkrauta 17 mln. tonų krovinių, po to buvo dvejų metų nuosmukis, o nuo 2010 m. krovos rodikliai vėl kyla aukštyn. 2012 m. perkrauta 15,8 mln. tonų. Šiemet tikimasi sugrįžti į prieškrizinių 2007 m. rekordinį lygį – 17 mln. tonų. Dabar Gdynės uosto pajėgumas – 25 mln. tonų. Bet po 5 metų, kai uoste bus baigtos naujos investicijos, jame bus galima perkrauti iki 40 mln. tonų. Tačiau tai – jau riba, nes aplink miestas ir uostas nebeturi kur plėstis.
Bet iki tol dar suplanuota daug darbų. Neseniai uostas nuo 11 metrų pagilintas iki 13,5 metro, jau rengiamasi jį gilinti iki 16 metrų. Statomos naujos gatvės, sandėliai, terminalai, geležinkeliai.
Nuo 2003 m. Gdynės uosto direkcija į uosto infrastruktūrą investavo jau daugiau nei milijardą zlotų (apie milijardą litų).
 |
| R.Celencevičiaus nuotr./Gdynės uosto galimybes plėstis riboja aplink jį išaugęs miestas |
