Apie tai susisiekimo ministras Rokas Masiulis kalbės Baltarusijoje vykstančiame regioninio bendradarbiavimo forume „Industrinis parkas „Didysis akmuo“ – pasaulinių galimybių pavyzdys“. Forumo metu taip pat numatytas dvišalis susitikimas su Baltarusijos susisiekimo ministru Aleksejumi Avramenko.
„Patikima ir efektyvi krovinių logistika nuo Lietuvos ir Baltarusijos valstybių sienos iki Klaipėdos jūrų uosto, atsižvelgiant į augančius industrinio parko „Didysis akmuo“ poreikius, yra viena prioritetinių bendradarbiavimo su Baltarusija sričių“, – pranešime teigė R.Masiulis.
Gabenant Europai skirtus Kinijos krovinius, „Lietuvos geležinkeliai“ siūlo panaudoti Lietuvos privalumą: dviejų geležinkelio tinklų – 1435 mm ir 1520 mm – sinergiją, skirtingos vėžės geležinkelio linijas jungiančius terminalus Šeštokuose ir Kaune, taip pat intermodalinius Vilniaus ir Kauno terminalus.
„Matome atsiveriančias galimybes Klaipėdos uostui, Lietuvos geležinkeliams ir intermodaliniams terminalams Vilniuje ir Kaune, kelių transportui, logistikos centrams – turime maksimaliai jomis pasinaudoti. Šiame kontekste matome galimybę efektyviau panaudoti ir „Rail Baltica“ liniją“, – sakė R. Masiulis.
Šių metų sausio–gegužės mėnesiais, palyginti su atitinkamu praėjusių metų laikotarpiu, 4 proc. padidėjo krovinių vežimas tarp Lietuvos ir Baltarusijos geležinkeliais, 13 proc. – traukiniu „Vikingas“.
Šiemet ypač augo Kinijos krovinių tranzitas – nuo 7 traukinių 2018 metų sausio–gegužės mėnesiais iki 56 traukinių per tą patį laikotarpį šiais metais.
Apie tai susisiekimo ministras Rokas Masiulis kalbės Baltarusijoje vykstančiame regioninio bendradarbiavimo forume „Industrinis parkas „Didysis akmuo“ – pasaulinių galimybių pavyzdys“. Forumo metu taip pat numatytas dvišalis susitikimas su Baltarusijos susisiekimo ministru Aleksejumi Avramenko.
„Patikima ir efektyvi krovinių logistika nuo Lietuvos ir Baltarusijos valstybių sienos iki Klaipėdos jūrų uosto, atsižvelgiant į augančius industrinio parko „Didysis akmuo“ poreikius, yra viena prioritetinių bendradarbiavimo su Baltarusija sričių“, – pranešime teigė R. Masiulis.
Gabenant Europai skirtus Kinijos krovinius, „Lietuvos geležinkeliai“ siūlo panaudoti Lietuvos privalumą: dviejų geležinkelio tinklų – 1435 mm ir 1520 mm – sinergiją, skirtingos vėžės geležinkelio linijas jungiančius terminalus Šeštokuose ir Kaune, taip pat intermodalinius Vilniaus ir Kauno terminalus.
„Matome atsiveriančias galimybes Klaipėdos uostui, Lietuvos geležinkeliams ir intermodaliniams terminalams Vilniuje ir Kaune, kelių transportui, logistikos centrams – turime maksimaliai jomis pasinaudoti. Šiame kontekste matome galimybę efektyviau panaudoti ir „Rail Baltica“ liniją“, – sakė R.Masiulis.
Šių metų sausio–gegužės mėnesiais, palyginti su atitinkamu praėjusių metų laikotarpiu, 4 proc. padidėjo krovinių vežimas tarp Lietuvos ir Baltarusijos geležinkeliais, 13 proc. – traukiniu „Vikingas“.
Šiemet ypač augo Kinijos krovinių tranzitas – nuo 7 traukinių 2018 metų sausio–gegužės mėnesiais iki 56 traukinių per tą patį laikotarpį šiais metais.
