Šiuo metu Susisiekimo ministerija su partneriais pirmą kartą nuo 2006 m. rengia Lietuvos aviacijos strategiją. Aviacijos vystymo gairių dokumentas turėtų apimti tokius klausimus, kaip oro uostų ir kitos infrastruktūros plėtra, mokestinė, teisinė bazė, industrijai reikalingų darbuotojų rengimas ir kita.
Tačiau vieno klausimo joje greičiausiai nebus – nacionalinių oro linijų. Šios anksčiau Lietuvoje egzistavusios koncepcijos populiarumas galėjo dar labiau sumenkti pandemijos metu, kai įvairių šalių vyriausybėms savų oro linijų gelbėjimas atsiėjo nuo dešimčių milijonų iki kelių milijardų eurų.
Pavyzdžiui, vien Latvijos vyriausybė oro linijų „Air Baltic“ kapitalą šią vasarą padidino 250 mln. eurų. Lenkija skyrė 650 mln. eurų savo avialinijoms LOT gelbėti. Didžiųjų Europos valstybių pagalba siekė milijardines sumas – štai Prancūzija ir Olandija jungtinei įmonei „Air France-KLM“ skyrė 3,4 mlrd. eurų. Vokiečių vyriausybei „Lufthansa“ gelbėjimas atsiėjo 9 mlrd. eurų, tiesa, bendrovė skolą jau grąžino.
Lietuva savų lėktuvų (jei neskaičiuosime trispalvės spalvomis nudažyto vieno „Air Baltic“ airbuso) neturi jau šešerius metus ir su tuo, regis, susitaikė. Nepaisant to, pavienių kalbų apie didesnę valstybės įtaką užtikrinant reikalingas skrydžių kryptis vis dar išlenda.
