Tačiau kokiu pagrindu – neaišku iki šiol. Naujoji „Lietuvos geležinkelių“ valdžia neskuba keisti pirmtakų sprendimų, bet tikina sieksianti aiškumo ir skaidrumo nustatant tarifus ir nuolaidų sistemą.
Klaipėdos uoste pasiektas visų laikų rekordas – pernai perkrauta per 40 mln. tonų krovinių. Kai kurių jų srautai augo, kitų krito. Konkurenciją dėl krovinių, pritraukiant naujų klientų ar dirbant su senais, veikia ir „Lietuvos geležinkelių“ teikiamų paslaugų tarifai. Tačiau uosto krovos kompanijos pasigedo skaidrios ir aiškios geležinkelio kainodaros sistemos, esą kai kurioms bendrovėms taikytos išskirtinės sąlygos.
„Tiksliai gauti informaciją, kokias nuolaidas galima gauti iš „Lietuvos geležinkelių“, yra praktiškai neįmanoma. Todėl mes ir prašėme, kad vis tik taikykite nuolaidas, bet viešai jas skaidriai deklaruokite, kad visiems būtų galima suprasti tų nuolaidų kriterijus ir pasižiūrėti, galbūt vienai ar kitai įmonei jos gali būti pritaikytos“, – sako Jūrų krovos kompanijų asociacijos vadovas Vaidotas Šileika.
Prašymai buvusiai „Lietuvos geležinkelių“ vadovybei esą siųsti ne kartą, tačiau atsakymo taip ir nesulaukta. O derėtis nebuvo galimybių – tik priimti monopolininkės sąlygas.
Tie tarifai nuolatos augdavo ir, jeigu mes pasižiūrėsime į jų tendencijas, jos labai aiškios – per eilę metų tarifai kilo nuo dešimčių iki keliasdešimties kartų, – pasakoja V.Šileika.
„Tie tarifai nuolatos augdavo ir, jeigu mes pasižiūrėsime į jų tendencijas, jos labai aiškios – per eilę metų tarifai kilo nuo dešimčių iki keliasdešimties kartų“, – pasakoja V.Šileika.
Geležinkelių tarifai sudaro nemažą krovos kompanijų paslaugų įkainių dalį visoje logistikos grandinėje.
„Jeigu imtume tą atstumą, kuriuo per Klaipėdos uostą eina kroviniai, tai yra maždaug 1000–1200 kilometrų pagrindinė krovinių srauto dalis, ateinanti tranzitinių krovinių, ypač tranzitinių krovinių“, – aiškina Klaipėdos uosto vadovas Arvydas Vaitkus.
Naujasis „Lietuvos geležinkelių“ vadovas sako, kad vienodos tarifų sąlygos bus taikomos visoms uosto krovos bendrovėms, tačiau neatmeta, kad galimas ir tam tikras diferencijavimas, tiek, kiek leidžia Europos Komisijos reglamentai.
„Mes esminių tarifų neperžiūrime. Šiai dienai buvo atsisakyta tam tikrų išskirtinių sąlygų kompanijoms, kurios kėlė tam tikrų įtarimų, kad ne visos kompanijos tiesiog tokias sąlygas turi, tai mes jų nepratęsėme. Bet, kas liečia tarifus, mes tikrai sieksime, kad jie būtų visiems konkurencingi, leistų pritraukti kuo didesnius krovos srautus į Lietuvą“, – tikina „Lietuvos geležinkelių" generalinis direktorius Mantas Bartuška.
Artimiausiu metu naujasis „Lietuvos geležinkelių“ vadovas žada susitikti su uosto krovos kompanijomis ir aptarti tolesnį bendradarbiavimą.
